Įvardijo perspektyviausias veiklas

„Šis projektas Klaipėdos uostui išskirtinis tiek savo ambicija, tiek investicijų poreikiu. Tam, kad atsakingai ir pagrįstai įvertintume, kokios veiklos yra ir bus paklausios, perspektyvios kelis dešimtmečius į priekį, nusprendėme atlikti uosto pietinės dalies plėtros rinkos studiją. Numatoma pietinės uosto dalies plėtra, suformuojant naujas uosto teritorijas, bus reikšmingas žingsnis Klaipėdos uosto ir regiono konkurencingumui“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Studijos rengėjai, atlikdami rinkos tyrimą, visų pirma įvertino Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros poreikį ir rinkos potencialą, atliko regiono makroekonominę analizę, Baltijos uostų ir Klaipėdos konteinerių krovos, generalinių krovinių ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų, produktų išvystymo rinkos tyrimą. Kokybiniais metodais vertintos 25 skirtingos galimos terminalo veiklos.

Remiantis gautais duomenimis, studijos rengėjai kaip perspektyviausias veiklos rūšis Klaipėdos uosto pietinėje dalyje įvardijo keturias: konteinerių paskirstymo veikla (angl. transshipment) ir pridėtinės vertės konteinerių paslaugos, jūrinio vėjo jėgainių komponentų gamyba ir perdirbimas, žaliosios energijos terminalas ir žaliasis laivų perdirbimas, naudojant modernią automatizuotą pjaustymo sistemą.

Vėlesniuose Uosto direkcijos užsakymu atliekamos uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos etapuose šios veiklos bus vertinamos išlaidų ir naudos analizės būdu, siekiant nustatyti visas galimybes iš ekonominės perspektyvos, kuriami verslo, veiksmų planai.

Atsiras ir pramoginių laivų prieplauka

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, planuojama, 2030-aisiais turėtų būti suformuotas apie 100 ha sausumos plotas, pastatytas naujas maždaug 1,3 km ilgio krantinių ruožas, akvatorijos gylis greta krantinių turėtų siekti 16,5 m, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis, planuojama, sieks 17 m, bus įrengta laivų apsisukimo vieta (taip pat numatyta galimybė pertvarkyti elektros energijos perdavimo liniją į Kuršių neriją).

Visa tai leis priimti didžiausius Baltijos jūra plaukiančius laivus, generuoti iki 30 mln. tonų krovinių.

„Pietinėje uosto dalyje bus sudarytos sąlygos plėstis uoste jau veikiantiems krovos terminalams ar kurtis naujiems, taip pat atsiras galimybė teikti papildomas pridėtinės vertės paslaugas, pritraukti naujų investuotojų ir priimti maksimalių parametrų laivus. Šis projektas taip pat itin svarbus, siekiant nukreipti transporto srautus iš miesto centro“, – pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.

Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, taip pat bus suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros rinkos studiją atlieka JAV kompanija „Moffat & Nicchol“. Ji turėtų būti baigta kitų metų pavasarį.

Poveikis aplinkai pristatytas visuomenei

Su parengta pietinės uosto dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaita jau supažindinta visuomenė, taip pat pristatyti ir šios dalies išvystymo projektiniai pasiūlymai, parengti „Moffat & Nicchol“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą atliko įmonių konsorciumas, kurį sudaro bendrovė „Sweco Lietuva“ (atsakingas partneris), Lietuvos energetikos institutas ir Klaipėdos universitetas.

2024 m. pavasarį baigus visas numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ketinama pradėti teritorijos pietinėje uosto dalyje formavimo projektavimo darbus.

Bendra numatoma projekto vertė – apie 500 mln. eurų.