„Klaipėdos energija“ įveikė A++ kartelę
Nuo šių metų vasario 1 dienos Lietuvoje pasikeitė energetinio naudingumo sertifikavimo reikalavimai. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir valstybės įmonių statomi nauji pastatai turi atitikti A++ klasės kriterijus, nurodytus naujajame reglamente.
Energetinio naudingumo A++ klasė laikoma aukščiausia, ji apibūdina energijos beveik nevartojantį pastatą. Todėl projektuotojams kyla iššūkis, kokias medžiagas ir technologijas pasitelkti, kad būsimi statiniai atitiktų šio standarto reikalavimus.
„Kalbant apie šildymo būdo pasirinkimą, Klaipėdoje šis klausimas lengvai išsprendžiamas. AB „Klaipėdos energija“ apie 90 procentų šilumos gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių. Mūsų bendrovės šilumos gamybos ir tiekimo procesas laikomas ne tik vienu iš mažiausiai aplinką teršiančių energijos gamybos procesų, bet ir tiekiama šiluma pripažįstama atitinkanti A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimus“, - sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.
Tai reiškia, kad Klaipėdoje naujai statomuose ar projektuojamuose A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatuose pasirinkus centralizuoto šildymo paslaugą nebereikia įrengti alternatyvių šilumos gamybos šaltinių, pavyzdžiui, geoterminio šildymo arba saulės kolektorių karšto vandens ruošimui. Pakaks naudoti šilumą iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo.
Projektuotojų ir nekilnojamojo turto vystytojų nuomone, tai didelis palengvinimas, nes ženkliai sumažėja projektavimo užduočių ir nebereikia skirti investicijų papildomiems šilumos gamybos įrenginiams.
Jungiasi dėl kainos ir saugumo
Nauji daugiabučiai Baltijos prospekte, kotedžai Rumpiškės gatvėje, komercinės ir gamybinės paskirties patalpos Šilutės plente – šiemet prie centralizuotų šilumos tinklų prisijungusių ir ketinančių prisijungti objektų sąrašas išties gausus ir margas.
„Jungiasi ne tik nauji pastatai, bet ir tie, kurie iki šiol šildymui naudojo dujas ar kietąjį kurą“, - pasakojo V. Zutkis.
Pasak „Klaipėdos energijos“ atstovo, tokio proceso priežasčių yra bent keletas. Centralizuotas šildymas visoje Lietuvoje, ir tuo pačiu Klaipėdoje, vis labiau pereina nuo gamtinių dujų prie tris kartus pigesnio biokuro. Šiemet jo kaina, lyginant su praėjusiais metais, atpigo maždaug 15 procentų. Tad ir galutinė šilumos kaina vartotojams mažėja.
„Šį šildymo sezoną bendrovėje užkūrėme tris naujus biokuro katilus. Naudosime dar mažiau dujų. Kas stebi ilgametes šilumos kainos tendencijas, akivaizdžiai mato, kad centralizuotas šildymas Klaipėdoje vis pinga“, - aiškino Klientų aptarnavimo centro vadovas.
Kitas centralizuoto šildymo populiarumo aspektas, susijęs su technologiniu saugumu ir patikimumu.
„Prieš dešimt - penkiolika metų dar buvo manoma, kad gamtinės dujos yra geriausias šildymo būdas ir nekilnojamo turto vystytojai masiškai daugiabučiuose statė autonomines katilines. Tačiau dabar, kai per dešimtmetį tie dujiniai katilai visiškai susidėvėjo, kai pastatų savininkams už savo lėšas tenka pikti naujus katilus, išryškėjo dar vienas technologinis skirtumas: centralizuotos šilumos
punkto tarnavimo laikas yra ilgesnis nei dujinių katilų. Jau neminint gaisro ar sprogimo rizikos faktorių, kurie centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo cikle praktiškai neįmanomi“, - teigia V. Zutkis.
2018 metais prie AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamų centralizuoto šildymo tinklų prisijungė 32 nauji vartotojai. Tai buvo didžiausias klientų skaičiaus augimas per pastaruosius 5 metus. Šiemet technines sąlygas prisijungimui išsiėmė virš 30 interesantų, 22 iš jų jau prisijungė. Energetikai įsitikinę, jog, kaip įprasta statybų sektoriuje, baigiantis metams naujų prisijungusių objektų bus dar daugiau.
Naujausi komentarai