Prabanga ir sekimo įranga garsėjusi šalia uostamiesčio esanti į įvairiausius skandalus įsivėlusio verslininko Pranciškaus Jurgučio sodyba, vadinama „fazanynu“, tapo net kelių skolų išieškotojų taikiniu.

Skolų daugiau nei namų

Tačiau specialistai prognozuoja, kad net pardavus visą šeimos valdomą turtą gautų lėšų neužtektų atsiskaityti su visais kreditoriais.

Dėl šalia Klaipėdos prie Kretingos kelio esančios P.Jurgučio sodybos ietis kryžiuoja net keli jo kreditorių interesus ginantys antstoliai.

Tačiau neaišku, būtent kuriam skolų išieškotojui pavyks kaukštelėti varžytinių plaktuku, nes 58-erių P.Jurgučio ir jo šeimos turtui arešto pareikalavo Generalinė prokuratūra.

Teismas turto areštą pratęsė iki vasario pabaigos.

Pateikė 24 ieškinius

Prokuratūra ką tik teismui perdavė P.Jurgučiui iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas daugiau nei 5 mln. litų ES lėšų pasisavinimu.

Kol teismas neišnagrinės baudžiamosios bylos ir neįsiteisės nuosprendis, kiti šio klaipėdiečio kreditoriai turi mažai šansų atgauti savo pinigus.

Pastaruoju metu P.Jurgučiui buvo pateikti 24 ieškiniai dėl įvairių įsiskolinimų. Pusę bylų antstoliams pavyko įvykdyti.

Tačiau viena žvyro karjerų kasimu užsiimančios įmonės vadovo P.Jurgučiui suteikta paskola, kuri siekia 1,7 mln. litų, gali likti įšaldyta.

Anksčiau garsėjusiam turtais verslininkui tikrai nesiseka. Net paties P.Jurgučio įmonė „Lokys“ iš jos steigėjo yra prisiteisusi 400 tūkst. litų. Teismo sprendimo įgyvendinimas taip pat stringa.

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad P.Jurgučio kontroliuojama įmonė „Klaipėdos hidrotechnika“ jūrų uostui privalo sumokėti 6,636 mln. litų už krantinės defektų šalinimą.

Šeimai – sodybos ir žemės

Iš viso P.Jurgutis aplink Klaipėdą yra nusipirkęs galybę sklypų.

Vien Stančių kaime „fazanynu“ praminta sodyba užima 5,8 ha žemė sklypą. Jame stūkso septyni pastatai – kone tūkstančio kvadratinių metrų gyvenamasis namas, pobūvių sale virtusi pirtelė, keli ūkiniai pastatai, gyvenamuoju namu virtęs garažas ir kiti statiniai.

Įspūdingo dydžio sodybą juosia tvenkinys.

Kalnuvėnų kaime P.Jurgučiui priklauso dar viena sodyba su keliais pastatais. Šiame kaime pagarsėjusiam verslininkui priklauso kone 14 ha sklypų.

Šeimos vardu Rietave registruota sodyba ir keli butai, žemė. Keli sklypai šeimai priklauso Šilalės rajone esančiame Paežerio kaime.

Šeimai priklausantys penki automobiliai, tarp kurių ir žmonos vardu registruotas BMW, taip pat yra areštuoti.

Žmona – turtingiausia muitininkė

P.Jurgučio žmona Marijona, dirbanti Klaipėdos teritorinėje muitinėje inspektore, prieš porą metų galėjo pasigirti esanti visoje muitinėje antra pagal valdomo turto dydį.

Tuomet moteris buvo deklaravusi, kad valdo 2,6 mln. litų vertės turtą.

Vėliau deklaracijose turimo turto kreivė krito, o 2011 metais M.Jurgutienė deklaravo 94,6 tūkst. litų turtą.

Moters vardu šiuo metu Šventojoje stūkso poilsio namai su 0,3 ha žemės sklypu.

Šis turtas yra įkeistas bankui kaip užstatas. Poilsio namai buvo vertinti 2,72 mln. litų.

Slapstosi sūnaus būste?

Tačiau specialistai abejoja, ar pardavus šį turtą pavyks atsiskaityti su visais kreditoriais, nes jis tikriausiai buvo vertintas nekilnojamojo turto vertės pakilimo laikotarpiu.

Antstolė Laima Neniškienė 1,7 mln. litų skolą iš P.Jurgučio išieško pagal vekselį, notaro išduotą vykdomąjį įrašą, todėl išties žvalgytųsi po nekilnojamąjį P.Jurgučio turtą.

„P.Jurgutis iš privataus asmens tokią sumą gavo 2010-ųjų balandį ir vekseliu įsipareigojo iki tam tikros datos ją grąžinti. Sunku pasakyti, ar pardavus skolininko sodybą užteks lėšų įsiskolinimui padengti. Juk pastatai statyti gerokai anksčiau, neaišku, kokia yra jų būklė“, – svarstė L.Neniškienė.

Dienraščio žiniomis, P.Jurgutis dabar nebegyvena „fazanynu“ pramintoje sodyboje.

„Nes į jo buvusią sodybą siunčiami dokumentai sugrįžta, nepasiekę adresato. Dažnai važiuoju tuo keliu, pastebėjau ten mažai gyvybės, žolė užauga iki juosmens. Kyla klausimas, ar ją kas nors prižiūri?“ – stebėjosi antstolė.

Tačiau vakar ryte, apie pusę vienuoliktos, vadinamajame fazanyne vyko judėjimas, kažkas teritorijoje važinėjo apynauja tamsios spalvos mašina.

Vis dėlto skolininkas nurodo jo ieškoti kitu adresu – privačiame name Saulės gatvėje.

Šis prabangus būstas oficialiai registruotas P.Jurgučio sūnaus vardu.

Pats verslininkas mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė ir nepanoro bendrauti su žurnalistais. Niekas neatvėrė ir prabangių sodybų vartų.

P.Jurgučio žmona Marijona aiškino, kad kol kas šeimos neslegia išvaržomo turto rūpesčiai.

„Dar niekas neparduodama. Niekas neaišku, kaip bus. Na ir kas, kad areštuota, bet kol kas viskas tvarkoje ir nesikeičia“, – kalbėjo moteris.

Moteris tikino, kad jos vardu iki šiol registruota ir poilsinė Šventojoje.

Sekimo įranga dūla

Koks likimas laukia vienintelės Klaipėdos rajone stūksančios ir itin pikantiškomis istorijomis apipintos sodybos, sunkiai prognozavo net žinomi nekilnojamojo turto ekspertai.

Viešumoje būta kalbų, kad P.Jurgutis „fazanyne“ yra rengęs pasilinksminimus aukštiems teisėsaugos pareigūnams.

Neva vadinamojoje pirtelėje, kur ir vykdavo didžiausi pobūviai, svečius slapta stebėjo vaizdo ir garso įrašymo technika.

Apsaugos darbuotojams skirtame kambaryje esą būta krūva monitorių, kuriuose buvo galima stebėti visas smulkmenas, kas vyko bet kuriame šios sodybos kambaryje.

Šiuo metu P.Jurgučio sodybos apsaugininkai taip stropiai nebesaugo.

Kompleksas skendi tamsoje ir tyloje, o prieš kurį laiką iš darbo atleistas apsaugininkas prasitarė, kad postą teko palikti, nes nebuvo sumokėta už darbą.

Varžytinėse – tik gryni pinigai

Paklaustas, už kokią sumą pavyktų parduoti šį objektą, įmonės „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Linas Juozaitis spėjo, kad kaina svyruotų nuo 1 iki 2 mln. litų.

„Sunku pasakyti, kas toje sodyboje yra. Tačiau nežinau tokių, kurios kainuotų daugiau nei 2 mln. litų“, – tvirtino L.Juozaitis.

Jei turtas bus parduodamas iš varžytinių, specialistas pastebėjo, kad teoriškai kaina turėtų kilti, nes pardavimas vyktų aukciono būdu – objektas atitektų daugiau pasiūliusiam pretendentui.

„Bet, perkant iš varžytinių, būtų mokama tik grynais pinigais. Bankų pinigai šiame sandoryje negali figūruoti, nebent pats bankas geranoriškai sutiktų įkeisti turtą. O kas šiais laikais turi tokias sumas grynų pinigų?“ – pastebėjo L.Juozaitis.

Slapti požemiai vertės nepakels

Nekilnojamojo turto įmonės „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas prisipažino stebėjęs, kaip keitėsi vaizdas P.Jurgučio valdose.

„Mačiau, kaip buvo tvarkoma teritorija, tvenkiniai, bet tai nebus pagrindinis rodiklis kalbant apie sodybos vertę. Neteko būti objekto viduje, bet, spėju, įrangos lygis turėtų būti neprastas. Reikėtų žiūrėti, ar šią sodybą galima būtų pritaikyti kokiai nors veiklai“, – kalbėjo A.Bružas.

Pasak jo, veidrodinės durys ir požeminiai išėjimai kažin ar padidintų pastato vertę.

„Pirkėjus slapta technika gal tik atgrasintų. Gal jos įrengimui ir buvo išleista daug, bet ar šis objektas yra likvidus, sunku pasakyti. Šią sodybą būtų sunku parduoti už gerą kainą, nes vyksta ginčai dėl skolų“, – tikino specialistas.

Pasak A.Bružo, likvidacinė šio objekto vertė gali būti mažesnė net 30 proc. nei rinkos vertė.

„Pajūryje turime aibę neveikiančių objektų, už kuriuos buvo mokami milijonai, o dabar jų vertė yra kritusi perpus. Nėra pirkėjų tokiems stambiems objektams“, – pastebėjo A.Bružas.

Areštas nesutrukdė parduoti

O štai bankrutavusios P.Jurgučio įmonės Pajūrio investicijų valdymo centro turtas jau išparduodamas aukcionuose.

Bankroto administratorius buvo paskelbęs varžytines šios įmonės pastatui Palangos gatvėje Vilniuje. Jį P.Jurgutis, kaip įtariama, įsigijo už pasisavintas ES lėšas, ir už tai netrukus bus teisiamas.

Oficialiai šis turtas yra areštuotas, tačiau paaiškėjo, kad, neįvykus varžytinėms, jis vis tiek parduotas.

„Bankrutuojančios įmonės turtą kreditoriai nusprendė parduoti pagal skelbimą internete. Jis parduotas už mažesnę sumą, nei buvo skelbtos varžytinės“, – neslėpė bankroto administravimą vykdančios įmonės darbuotoja.

Gresia iki 10 metų kalėjimo

Generalinės prokuratūros prokuroras Dainius Baraniūnas tikino, kad areštas šiam turtui Vilniuje nebuvo panaikintas.

„Nežinau, kaip jis buvo parduotas ir kas jį sugebėjo parduoti. Areštas pratęstas iki vasario pabaigos. Aš tyriau šią bylą ir matau, kam ką priklauso grąžinti šioje byloje“, – kalbėjo prokuroras.

D.Baraniūno teigimu, P.Jurgučiui pagal pateiktus kaltinimus gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Verslininkui paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti ir paskirtas 50 tūkst. litų užstatas.

„Aš nežinau, ką jis veikia, gal ilsisi. Man pačiam įdomu, kaip ši byla baigsis. Byloje bankas yra pateikęs civilinį ieškinį 2,252 mln. litų sumai", – kalbėjo prokuroras.

Paklausus, ar teisėsaugininkams pavyks patenkinti visų skolininkų prašymus, prokuroras aiškino, kad gali būti išieškomas ir kitas turtas.

„Tai nereiškia, kad išieškojimas gali būti nukreiptas tik į tą turtą, kuris yra areštuotas“, – tvirtino D.Baraniūnas.

Tačiau jis nenorėjo detalizuoti, ar teisėsauga domėsis, kokiu būdu turtus įgijo P.Jurgučio šeima ir artimiausi giminaičiai.