Nori archeologinių tyrimų

Daug diskusijų kėlęs ir pleištą tarp uosto ir miesto įkalęs Klaipėdos uosto bendrasis planas buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 11 d. Šiuo metu rengiamasi taisyti apie 30 jo klaidų. Jos taisomos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, projektuotojų pastabas.

Nė viena klaida nėra esminė, kuri keistų vieną ar kitą nuostatą dėl uosto vystymo, jo sąryšio su Klaipėdos miestu.

Siūlymuose yra ir pastabų dėl vandenyje galbūt esančių archeologinių objektų išsaugojimo. Uoste po vandeniu tokių objektų nėra, nes jei kas nors uoste ir nuskęsdavo, būdavo iškeliama. Istorinę vertę turinčių objektų uoste negali būti ir todėl, kad jo krantinės ne vieną kartą buvo perstatytos.

Paveldosaugai svarbių objektų gali būti ties Kuršių nerijos krantu. Bet daugiausia jų Baltijos jūroje, tarp jų ir tose zonose, kur yra Klaipėdos uosto išorinis reidas, jo prieigos. Paveldosaugininkai norėtų, kad, prieš vykdant kokius nors statybos darbus jūroje, būtų atliekami archeologiniai tyrimai ir iškeliami rasti vertingi objektai, kurie trukdo statyboms.

Paveldosaugininkai nurodo, kad saugomos vertybės jūroje yra nuskendusio barko "Friedrich", škunos "Ema", brigo "Selma", burlaivio "Else" vietos ir liekanos.

Nepažymėta gatvė į terminalą

Viena iš taisomų klaidų yra susijusi su naujo kruizinių laivų terminalo komplekso statyba "Memelio miesto" dalyje.

Šioje teritorijoje ne tik neteisingai buvo nurodytas, tiksliau paskaičiuotas, užstatymo intensyvumas, bet ir nepažymėtas prie Kruizinių laivų terminalo vedantis Naujojo Sodo gatvės tęsinys.

Derinimas: pateiktas naujas "Memelio miesto" kruizinių laivų terminalo vystymo brėžinys su geltonai pažymėtu Naujojo Sodo gatvės tęsiniu. / KVJUD nuotr.

Pastabos, kad nėra nurodyta ši gatvė, buvo pateiktos dar 2019 m., bet taip iki šiol į jas ir neatsižvelgta.

Kultūros paveldo departamentas yra pateikęs pastabą ir dėl to, kad Uosto bendrajame plane nėra numatyta, kaip bus saugomos Karaliaus Vilhelmo kanalo vertybės, kurios patenka į uosto teritorijos dalį.

Vos prieš trejus metus patvirtintas Klaipėdos uosto planas jau kertasi ir su politine nūdienos realybe.

Šis klausimas yra problemiškas, dėl jo tarp paveldosaugininkų ir uostininkų netgi buvo kilęs ginčas, išsiliejęs į teismų bylą, kurią laimėjo uostininkai. Klaipėdos uosto dalyje Karaliaus Vilhelmo kanalo iš esmės kaip ir neliko.

Kertasi su realybe

Nuostatos ką nors tvarkyti buvo nuspręsta imtis surinkus visas pastabas dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano korekcijos.

Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuris priimtas ypatinga tvarka, yra išskirtinis dokumentas Lietuvoje. Jei anksčiau visus planus, tarp jų ir uosto bendrąjį planą tvirtindavo Klaipėdos miesto savivaldybė, tai dabar šį planą patvirtino Vyriausybė. Ji turi tvirtinti ir vienokius ar kitokius to plano pakeitimus.

Šiuo metu Vyriausybei yra pateikti svarstyti Klaipėdos uosto bendrojo plano pakeitimai.

Tai, kad taisomas svarbus dokumentas, liudija, kad jis prieš kelerius metus buvo priimamas paskubomis.

Klaipėdos uosto bendrais planas, kuris numatė 15 metų sprendinius, yra itin svarbus. Jis numatė ir daugiau nei 1,2 mlrd. eurų investicijas į Klaipėdos uosto infrastruktūrą.

Vos prieš trejus metus priimtas planas jau kertasi ir su politine nūdienos realybe. Plane numatyta Klaipėdos uosto kaip tranzitinio mazgo vieta tarp Rytų ir Vakarų.

Realiai dėl geopolitinių pokyčių Rytų krypties neliko. Išnyko ir plane numatytos įvairios geležinkelių ir transporto linijos. Jei ir toliau gilės konfliktas tarp Rytų ir Vakarų, o kartu tvirtės geležinė uždanga tarp jų, po kurio laiko jau ne kosmetiškai, o iš esmės gali tekti koreguoti ir Klaipėdos uosto vystymo planą.