– Prieš kelis mėnesius Klaipėdos savivaldybė apsisprendė miesto plėtrą planuoti atsižvelgiant į antrąjį uosto plėtros variantą, kuris nenumato išorinio uosto statybos. Dabar skelbiama, kad miestas vėl kalbasi su uostu dėl išorinio uosto statybų. Ar tai reiškia, kad Klaipėda tam jau pritaria?

– Reikia aiškiai pasakyti, kad šiandien jokio oficialaus miesto pritarimo ar susitarimo dėl išorinio uosto statybų nėra. Tačiau pastarasis ministro pirmininko vizitas Klaipėdos uoste ir pažadas, kad artimiausiu metu uosto plėtros klausimams spręsti bus sudaryta visas sprendimus priimančias puses sujungsianti koordinacinė projekto grupė, leidžia manyti, kad miesto balsą pagaliau pradedama girdėti, kad pagaliau pradėtas dialogas, imta kalbėti ne tik apie ekonominę naudą, ne tik apie tai, ko reikia uostui, valstybei, bet ir apie miesto bendruomenės poreikius, taip pat kalbama apie miesto įtraukimą į patį uostą, jo valdymą, sprendimų priėmimą ir ekonominės grąžos gavimą.

Negalime nekreipti dėmesio į tai, kad kalbame apie valstybinės svarbos strateginį objektą, kurio plėtros planai – valstybinės svarbos reikalas.

Kiek giliau šiuo klausimu besidomintieji supranta, kad egzistuoja ir tokia teorinė galimybė, jog maksimalios uosto plėtros projektas gali būti įgyvendintas vadinamuoju jėgos principu, net jei miestas tam nepritaria, tad, mano giliu įsitikinimu, susitarimas ir sutarimas yra gerokai didesnė vertybė nei nuolatinė priešprieša, trintis ir įtampa tarp miesto, uosto ir valstybės.

Manau, užuot stojant piestu prieš plėtrą, kur kas racionaliau ieškoti, rasti ir užtikrinti, jog plėtros atveju maksimalią naudą gautų ir miesto bendruomenė, kad jos interesai būtų vertinami kaip lygiai tokie pat svarbūs, kaip ir uosto bei visos valstybės ekonominiai interesai.

Tai esminis akcentas, kurį bus privalu įteisinti aukščiausio lygio dokumentuose: bet kokie miesto ir miestiečių praradimai, jeigu tik jie bus neišvengiami šiame procese, turės būti adekvačiai kompensuojami.

Viso to forma, vieta ir laikas – būsimosios vyriausybinės darbo grupės derinimo objektas. Tikiu, kad šios vyriausybinės darbo grupės sudarymas bus kelio, vedančio į miesto, uosto ir valstybės susitarimą, pradžia.

Būtina ne tik ieškoti, bet ir rasti miestą, uostą bei valstybę tenkinantį variantą: net ir uostui įsisavinant naujas teritorijas bei dar labiau didinant krovos apimtis, Klaipėda turi išlikti vieta, kur deramas dėmesys skiriamas gyventojų ir miesto svečių rekreaciniams poreikiams, draugiškai gyvenamajai aplinkai, kokybiškam poilsiui.

Klaipėdos miesto tarybos sprendimas keičiant miesto bendrąjį planą orientuotis į antrąjį uosto plėtros scenarijų, kuris nenumato išorinio uosto statybos, neužkerta galimybės ateityje įgyvendinti ambicingesnius uosto planus.

Ir priimdami tokį sprendimą sakėme, kad sukūrus reikalingą teisinę bazę, numačius adekvačius kompensavimo už praradimus mechanizmus, pateikus aiškius atsakymus į visus klausimus ne tik miesto ar uosto, bet ir Vyriausybės lygmeniu, galime kalbėti apie didesnes ambicijas. Miestas tikrai nėra suinteresuotas stagnacija, tačiau uosto plėtra turi būti subalansuota suvaldant visas neigiamas pasekmes.

Miesto pozicija dėl uosto plėtros bus išsakyta vertinant naująjį Klaipėdos valstybinio jūsų uosto bendrąjį planą, kurį uostininkai tikisi turėti dar iki naujų metų. Aš tikiu, kad Klaipėdos politikai, prieš apsispręsdami, ar pritarti maksimaliai uosto plėtrai, rimtai įvertins per šį laikotarpį įvykusius pokyčius.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad į dalį klausimų atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.