Darbuotojams trūksta vietos

Iš viso savivaldybei priklauso aštuoni pastatai, kuriuose – įvairūs padaliniai. Šiems objektams išlaikyti per metus reikia 168 tūkst. eurų.

Naujų patalpų klausimas keliamas dėl kelių objektyvių priežasčių – miestas neturi tinkamų patalpų kokybiškam gyventojų aptarnavimo centrui įrengti.

Savivaldybės darbuotojams tenka dirbti ankštuose kabinetuose, nes dabartinis savivaldybės pastatas statytas kaip gyvenamasis namas.

Dar vienas nerimą keliantis argumentas – senos šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo, elektros ir kitos inžinerinės sistemos, kurias kada nors teks kapitališkai remontuoti.

Keliamas ir automobiliams skirtų vietų klausimas. Jų trūksta ne tik administracijos žmonėms, bet ir interesantams, atvykstantiems į savivaldybę. Trūksta ir susirinkimų salių, poilsio zonų.

Kalbėjo apie priestatą

Tarybos kolegijai savivaldybės administracija parengė tris siūlymus. Viename jų nurodoma, kad savivaldybės administracija liktų dirbti tose pačiose patalpose Liepų gatvėje.

Svarstoma statyti priestatą automobilių stovėjimo aikštelės vietoje – tarp Liepų gatvės 11 ir 7 namų bei Vytauto gatvėje esančio pastato, kur įsikūręs Socialinės paramos skyrius.

Kieme esantis žemės sklypas priklauso savivaldybei. Priestato statyba kainuotų 8–10 mln. eurų.

Antrame variante siūloma nuomoti administracijos veiklai skirtą pastatą.

Pagal trečią variantą, savivaldybė įsigytų ar statytų statinį, į kurį ir persikeltų.

Nuomojant patalpas netektų sukti galvos dėl komunikacijų remonto ar kitų problemų.

Tiesa, reikėtų skelbti viešąjį konkursą, tektų rengti sąlygas infrastruktūros statytojui, aiškinant administracijos poreikius. Už viską reikėtų mokėti, o nuosavybės savivaldybė taip ir neturėtų. Tačiau likusius laisvus pastatus būtų galima parduoti.

Tarybos kolegijai pasirinkimo variantus pristatęs Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad tokių patalpų nuoma per dešimt metų būtų 12–13 mln. eurų.

Nustebino kaina

Trečiajame variante nurodoma, kad savivaldybė pastatą statytų, tiesa, ne viena, o su partneriu. Tačiau tai kainuotų brangiausiai – 20–25 mln. eurų, o dar reikėtų skirti lėšų statiniui išlaikyti.

E.Simokaitis pripažino, kad buvo dairomasi į planuojamus objektus „Laivitės“ teritorijoje, žiūrėta ir į šalia esančius viešbučius.

Tarybos nariui Andriui Petraičiui kilo klausimas, kodėl, įvertinant naujo objekto statybų kainą, jo skaičiavimu, kvadratinis metras kainuotų 3–4 tūkst. eurų.

E.Simokaitis aiškino, kad į kainą įeina žemės sklypo vertė, finansavimo sąlygos, pridedama ir investicijų grąža, kurios tikėtųsi verslininkai.

Tokios patalpos ar pastatas turėtų būti centrinėje miesto dalyje, privalėtų būti užtikrintas tinkamas susisiekimas viešuoju ar asmeniniu transportu.

Pritarė brangiausiam siūlymui

Kolegijos nariams kilo klausimų, kaip, kol bus persikraustyta, dirbs administracija? Taip pat aiškintasi, ar tikrai reikia didelių patalpų, kai jau visus metus dalis specialistų dirba nuotoliniu būdu. Domėtasi, kiek galima gauti už pastatus, kurie priklauso savivaldybei.

E.Simokaitis paaiškino, kad, radus naujas patalpas, būtų galima parduoti Santuokų rūmus, taip pat S.Daukanto gatvėje esančias Viešosios tvarkos skyriaus patalpas ir savivaldybės pastatą. Preliminariai už minėtus objektus būtų galima gauti 3,5 mln. eurų.

Tarybos narys Aidas Kaveckis pareiškė nepalaikysiąs siūlymo renovuoti senąjį savivaldybės pastatą.

Aidas Kaveckis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Tai panašu į norą prie seno užpakalio prisukti naujas kojas. O siūlymas nuomos būdu įsigyti naują pastatą yra racionalus“, – nuomonę išsakė A.Kaveckis.

Vicemeras Arvydas Cesiulis stebėjosi savivaldybės remontui reikalingomis išlaidomis.

„Nelabai suprantamos sumos – pardavę pastatus gautume 3,5 mln. eurų, o remontui reikėtų 10–12 mln. eurų. Aš pasisakyčiau už naujo pastato statybą ar nuomą. 10–12 mln. eurų – tai dar viena mokykla. Mes negalime leisti tokių pinigų remontui“, – sakė A.Cesiulis.

Kolegijai nubalsavus už tai, kad būtų statomas naujas pastatas, miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius replikavo, kad linki daugiau nebegrįžti prie šio klausimo.

„Dešimt metų balsuojame“, – juokavo R.Taraškevčius.