Naujas bylų tipas

Klaipėdos savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vadovas Andrius Kačalinas pripažino, kad savivaldybė turi ne vieną bylą teismuose, vienose jų ji yra ieškovė, kitose – atsakovė.

Šiuo metu yra viena byla, susijusi su viešaisiais pirkimais, yra besitęsiančių bylų su Centrine projektų valdymo agentūra dėl finansinių korekcijų.

„Bylinėjamės ir su rangovais dėl defektų. Tai toks naujas tipas bylų. Jei rangovai atsisako taisyti defektus, mes į tai dabar griežčiau žiūrime. Dažniausiai rangovas tikina, kad kaltas projektuotojas, projektuotojas tvirtina, kad blogas rangovas arba dar geriau – teigia, kad užsakovas blogai eksploatuoja. Tuomet mes atsakomybėn patraukiame ir vieną, ir kitą. Ir tada jau teismas sprendžia, kas kaltas“, – teigė A. Kačalinas.

Teisės ir personalo skyriaus vadovas tarp tokių bylų įvardijo Danės skvero fontano bei piliavietės atvejus.

Piliavietėje drėgsta patalpos, slenka šlaitai, dėl to savivaldybė kreipėsi į teismą, kad rangovai prisiimtų atsakomybę.

Statytojai nusprendė, kad savivaldybė turėtų jiems kompensuoti už atliktus darbus, ir kreipėsi į teismą.

Yra atvejų, kai rangovai bankrutuoja, jų atlikti darbai nekokybiški ir ieškinio jau nėra kam teikti.

„Pelija švietimo įstaigos sporto salės sienos po remonto. Ką daryti tokiu atveju, kai rangovas bankrutavo? Belieka remontuoti savo sąskaita. Jei trejų metų defektų garantinis laikotarpis pasibaigęs ir defektas paaiškėja po to, tokiu atveju jau užsakovo, tai yra mūsų problema, kaip sutvarkyti broką“, – kalbėjo A. Kačalinas.

Skolos už nuomą

Dabar įstatymas įpareigoja, atlikus rangos darbus, garantuoti defektų taisymo užtikrinimą, ir jei rangovas atsisako tai daryti ar bankrutuoja, per trejus metus užsakovas gali kreiptis į draudimo bendrovę, kad jau ši išmokėtų garantijoje nurodytą sumą, jeigu paaiškėja defektas.

„Tokiu atveju užsakovai tampa apsaugoti net bankrutavus rangovams arba jiems atsisakius taisyti defektus. Kalbant apie pelijančias konkrečios švietimo įstaigos sienas, jau yra praėję tie treji metai ir draudimas nebegalioja“, – patikino A. Kačalinas.

Be bylų su rangovais, teismuose savivaldybė bando išieškoti skolas už žemės nuomą.

Andrius Kačalinas. / Vytauto Petriko nuotr.

„Tos bylos būna labai paprastos. Labai dažnai žmonės arba įmonės jas susimoka. Yra bylų dėl socialinio būsto skolų. Didžiąja dalimi tuos ieškinius teikia „Klaipėdos butai“, mes jau prisijungiame tais atvejais, kai reikia iškeldinti žmones iš patalpų. Yra bylų dėl netinkamai panaudotų projektinių lėšų grąžinimo“, – vardijo Teisės ir personalo skyriaus vadovas.

Reikalauja 4 milijonų

Savivaldybė šiuo metu teisme turi dvi bylas dėl infrastruktūros, vienoje jų prekybos centro atstovai iš savivaldybės reikalauja 4 mln. eurų.

„Naujai statomo prekybos centro savininkai statė parduotuvę ir pagal sutartį jie turėjo savo lėšomis įrengti infrastruktūrą savivaldybės žemėje. Turėjo įrengti sankryžą, buvo pasirašyta infrastruktūros sutartis. Galiausiai tie darbai pabrango, nes reikėjo iškelti požeminius komunikacijos tinklus. Galų gale statytojai nusprendė, kad savivaldybė turėtų jiems kompensuoti už atliktus darbus, ir kreipėsi į teismą“, – pasakojo A. Kačalinas.

Savivaldybės atstovai laikosi nuostatos, kad ta suma nebus kompensuojama, nes sutarties sąlygos buvo tokios, kokios buvo.

„Tą pabrangimą lėmė ESO tinklai, o jie apskritai nėra savivaldybės turtas. Tai čia net ne mes turėtume būti atsakovai“, – įsitikinęs A. Kačalinas.

Beje, šiuo metu savivaldybė neturi nė vienos bylos dėl darbo santykių ginčų, pastaroji tokio pobūdžio byla buvo, kai su savivaldybe bylinėjosi buvusi ilgametė Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė, atleista iš darbo praradus pasitikėjimą.