Metų startas uostamiesčio vartotojų teisių gynėjams tapo tikru karštymečiu. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus telefonai pastarosiomis dienomis kaista nuo skambučių.
Tarnybos vedėja Raimonda Bučinskienė pastebėjo, kad pernai per visą sausį sulaukta aštuonių rašytinių skundų, o pusės tiek – vien per pirmąsias šių metų dienas.
R.Bučinskienė teigė įžvelgianti naują tendenciją – esą į vartotojų teisių gynėjus vis daugiau žmonių kreipiasi dėl finansinius sunkumus patyrusių įmonių.
„Jau kurį laiką vis dažniau pasiekia skundai, kad užmokėję pinigus pirkėjai nesulaukia prekių, taip pat pridavę gaminius taisyti, negali jų atgauti ar garantinis aptarnavimas išvis nebesuteikiamas, nes įmonė bankrutavo arba ją kažkas perpirko. O naujieji šeimininkai paprastai kratosi bet kokių buvusių įsipareigojimų“, – aiškino specialistė.
Dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl durų, langų, taip pat elektrotechnikos, tokios kaip kompiuteriai, mobilieji telefonai, gamintojų bei prekeivių.
R.Bučinskienė prisiminė vieną paskutiniųjų atvejų, kai pirkėjas durų gamintojui sumokėjo 10 tūkst. litų, tačiau, bankrutavus įmonei, ne tik liko be pirkinio, bet ir negali atgauti pinigų.
Pašnekovė apgailestavo, jog tokie atvejai nėra Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencija ir jos darbuotojai turi tik patariamąjį balsą.
„Nukentėjusiesiems reikėtų kreiptis į bankrutavusios bendrovės turto perėmėją ar paskirtąjį bankroto administratorių. Nors procedūra gali užtrukti, raginčiau vartotojus nenuleisti rankų ir pakovoti už save“, – sakė R.Bučinskienė.
Išsami informacija apie šalies bendrovių bankroto procedūras pateikiama Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje www.bankrotodep.lt.
Specialistė pripažino, jog sunkmečiu nuo tokių situacijų neapdraustas nė vienas ir jų veikiausiai tik gausės, tad tam tikrais atvejais vartotojai saugikliais galėtų pasirūpinti.
„Patarčiau žmonėms nesiskubinti iš karto sumokėti visų pinigų, o jeigu paliekamas avansas, apiforminti jį pagal galiojančius teisės aktus – turi būti išduodamas pinigų paėmimą patvirtinantis dokumentas, sudaroma sutartis. Tada iškilus problemai teks mažiau nukentėti“, – aiškino R.Bučinskienė.
Skaičiai ir faktai
2008-aisiais Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyrius gavo 215 skundų raštu. Apie 60 proc. jų pasitvirtino. Daugiausiai vartotojai skundėsi dėl nekokybiškų baldų, avalynės bei elektrotechnikos gaminių.
Naujausi komentarai