Keturis vaikus auginanti šeima neteko pašalpų, kai po septynerių metų slaugos palaidojo vienišą neįgalią senutę. Už išmokėtą senolės pensiją šeimai buvo nurėžtos visos lengvatos.

Senole rūpinosi 7 metus

„Mirštančiai savo geriausiai draugei prisiekiau, kad jos senyvos motinos nepaliksiu likimo valiai. Šią neįgalią senutę pasiėmėme į savo namus nukaršinti“, – pasakojo pati sunkia liga serganti 73-ejų Irena Maslobojeva.

Šeima neįgalia 92-ejų senute Adolfina Blėdiene pradėjo rūpintis prieš septynerius metus. Tuomet moteris jau buvo paralyžiuota bei sirgo vėžiu.

„Gyvename keturių kambarių bute. Viename kambarėlyje įsikūrėme mes su močiute. Kitame apsigyveno dukra su vyru, dar du pasidalijo keturi jų vaikai. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jei šeima turi tokį butą, ji negyvena varganai. Tačiau mes verčiamės tikrai nelengvai“, – pasakojo draugės motiną nukaršinusi Irena.

Jos dukra Anžela Lunskienė dirba tik puse etato, už kurį tegauna vos 400 litų per mėnesį. Moters vyras – jūrininkas. Tačiau jo uždarbis esąs taip pat nepavydėtinas – mokamas vos minimumas – 800 Lt. A.Lunskienė sakė dėl itin nedidelių šeimos pajamų gaunanti socialinę pašalpą – 620 Lt.

Vežė laidoti į Ariogalą

„Aš pati sergu dramblialige, diabetu, gaunu invalidumo pensiją. Tačiau kovą mirus senutei, ėmiausi organizuoti jos laidotuves. Vienkartinė išmoka laidotuvėms sudarė 1040 Lt. Ją iš karto gavome. Tačiau juk tokių pinigų tikrai negana laidotuvėms surengti. Močiutė buvo gimusi Ariogaloje. Ten buvo palaidotas jos vyras, todėl vežėme velionę laidoti į šeimos kapavietę. Teko susirasti laidojimo paslaugų įmonę. Ši viską suorganizavo. Gražios buvo laidotuvės, bet juk už viską reikėjo mokėti“, – pasakojo sunkiai judanti I.Maslobojeva.

Nevaikščiojančią motiną norėjusi pavaduoti dukra pasišovė bent surinkti pažymas ir sutvarkyti laidotuvių dokumentus. Į Andželos sąskaitą po poros mėnesių buvo pervesta mirusios močiutės šalpos išmoka.

„Tai ir buvo didžioji mūsų klaida. Mūsų niekas neįspėjo, kad socialinę pašalpą gaunančiam svetimo žmogaus laidotuvės, valstybės akimis, gali prilygti verslui. Atseit palaidosi – gausi pajamų“, – kraupo klaipėdietė.

Laidojimo išmoka – pajamos?

„Sodra" suskaičiavo, kad po močiutės mirties priklauso išmokėti 972 Lt – po 324 Lt senolės šalpos pensijos už tris mėnesius. Tačiau visiškos negalės pašalpa – 765 Lt – buvo išmokėta tik už du mėnesius. Bet ne tai svarbu. Mums mirusiosios pinigėlių nereikia. Bėda ta, kad į dukros sąskaitą pervestos močiutės pensijos buvo traktuojamos kaip Andželos pajamos“, – stebėjosi Irena.

Moterys pyko, kad pildant laidotuvių dokumentus niekas jų neperspėjo, jog gavus svetimą pašalpą galima netekti lengvatų.

Neteko lengvatų šildymui

Vos pervedus pašalpą, A.Lunskienė tuoj pat buvo informuota, kad jai nubrauktos visos lengvatos šildymui.

„Ji nebegaus ir 620 Lt socialinės pašalpos. Kažkokiu būdu norėčiau dukrai padengti žalą. Tačiau suskaičiavau, kad jai turėsiu grąžinti daugiau nei gavome iš valstybės mirusiosios pinigų. Ji praras dviejų mėnesių pašalpą – 1240 Lt. Atėjo didžiulė sąskaita už šildymą. Mes jos dar nemokėjome ir kažin kada galėsime sumokėti. Mūsų visai šeimai – tai didžiuliai finansiniai nuostoliai. Jiems padengti gautų močiutės pensijų neužteks“, – piktinosi Irena.

A.Lunskienė tikino gerbianti mamos sprendimą pasirūpinti savo draugės motina. Tačiau dabar moteris jaučiasi nusivylusi, kad geri darbai atsisuko prieš juos.

„Bijau, kad vaiko pinigų neatimtų. Mūsų valdžia žino tik kaip nubraukti. Tai jie moka padaryti skubiai, o kai reikia duoti žmogui, pamiršta savo įsipareigojimus. Kažkas iš politikų viešai aiškino, jog nubraukti 50 litų vaiko pinigų – maža bėda. Esą, kas tas pusšimtis. Pabandytų kuris su tokiomis pajamomis užauginti keturis vaikus. Vieną jų jau studentą turėsiu. Iš ko man savo vaikui išsilavinimą suteikti?“ – prislėgta kabėjo moteris.

Papildyta

Aiškinsis situaciją

Klaipėdos mero patarėja Audra Daujotienė išgirdusi daugiavaikės šeimos istoriją, tikino, kad paragins Socialinės paramos skyrių nesėdėti sudėjus rankas, o kuo greičiau prašyti ministerijos išaiškinti situaciją.

„Nuo rašto išsiuntimo į Socialinių reikalų ministeriją praėjo gerokai daugiau nei mėnuo ir dar vis laukiama. Reikėtų paskubinti atsakymą. Iš tiesų įstatyme yra nesutapimai, jei žmogus gauna pašalpos išmoką, jo pajamos padidėja. Socialinės paramos skyrius sutinka, kad taip neturėtų būti“, - kalbėjo A.Daujotienė.

Pasak mero patarėjos, valdininkės neturėtų laukti ministerijų atsakymo mėnesį ir dešimt dienų, nes per tą laiką gali pasikartoti identiška situacija.

„Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis taip pat išklausė teisybės ieškančią Anželą Lunskienę.

„Artimiausiu metu organizuosime susitikimą su savivaldybės Socialinės paramos skyriumi ir spręsime kaip parengti informaciją žmonėms. Iš tiesų, problema yra aštri. Įstatymą reikėtų keisti, tačiau valstybės tarnautojams nesuteikta teisė interpretuoti įstatymus ir vadovautis logika. Reikėtų kreiptis į Seimo narius“, - kalbėjo V.Anužis.

V.Anužis pažymėjo, jog kol nėra įstatymo pataisos, būtina žmones informuoti, kad tokiais atvejais gresia socialinės pašalpos praradimas.

„Garantuoju, kad tokios situacijos kartosis. Nejaugi sunku informaciją paskelbti internete arba žodžiu, žmogui pildant dokumentus“, - stebėjosi A.Anužis.

„Sunku pasakyti kaip gyventojai turėtų būti perspėjami. Reikėtų mums pasitarti. Tačiau ne visada galima numatyti, kur to įspėjimo reikėtų. Kita vertus ir patys žmonės turėtų domėtis ir savo interesais rūpintis“, - kalbėjo A.Daujotienė.