Pasirodžius dienraščio "Klaipėda" publikacijai "Iš beglobių šunų – biznis?", "Nuaro" gyvūnų prieglauda sulaukė tikrintojų vizito.

Surengė perpatikrinimą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus nurodymu į Kalnuvėnų kaime įsikūrusią prieglaudą nuspręsta pasiųsti ne Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius, o Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus.

Ketvirtadienį Kretingos specialistai turėjo objektyviai įsitikinti, ar praėjusią savaitę klaipėdiečiai kolegos tinkamai įvertino situaciją šioje įstaigoje, taip pat išsiaiškinti, kodėl tarnyba sulaukė daug skundų dėl padėties "Nuare".

Patikrinimui vadovavęs Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys su inspektoriumi apėjo kiekvieną voljerą ir  aiškinosi situaciją.

Pareigūnus prie prieglaudos vartų pasitiko kolektyvinį skundą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai surašiusios klaipėdietės. Jos žodžiu paaiškino, ką joms praėjusią savaitę teko išvysti šioje prieglaudoje.

Griebėsi šluotų

Apžiūrėję šunų voljerus, inspektoriai turėjo klausimų prieglaudos administratorei.

Paklausta moteris patvirtino, kad tik vakar rytą darbininkai numontavo voljerus dengusią polietileno plėvelę, todėl atvykėliams neberietė nosies šlapimo tvaikas.

Buvo matyti, kad voljerai išvalyti, o grindys – šviežiai pabarstytos pjuvenomis.
Tiesa, inspektoriai pasidomėjo, ar prieglaudos darbuotojai keičia vandenį prie grotų pritvirtintuose kibiruose.

Prieglaudos administratorė tikino, kad prieglaudoje gyvena apie 70 gyvūnų.

"Per mėnesį mes atiduodame apie 18 gyvūnų. O štai priimama apie 50. Tai toks santykis tarp atvykstančių ir išvykstančių. Per mėnesį utilizuoti 6 šunys, tačiau jų amžius siekė 14–17 metų", – aiškino administratorė.

Apžiūrėję prieglaudos teritoriją, kretingiškiai inspektoriai iš karto pastebėjo gana šiurkščius tokiai prieglaudai iškeltų reikalavimų pažeidimus, kurių nematė praėjusią savaitę net tris kartus prieglaudą tikrinę Klaipėdos inspektoriai.

"Teritorija nėra aptverta. Kaip galima užsiimti beglobių gyvūnų gaudymu ir karantinavimu, jei įstaigos teritoriją bet koks gyvūnas gali pasiekti nevaržomas?" – stebėjosi Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys.

Galimybė plisti ligoms?

Inspektoriai, apžiūrėję babezioze sergantį vieną šunį, taip pat susidomėjo, kur šioje prieglaudoje yra karantinavimo zona.

Prieglaudos darbuotojai pasakojo, jog iš Endriejavo yra parsivežę kelis sergančius gyvūnus, tačiau paaiškėjo, kad jie visi laikomi kartu su kitais gyvūnais.

"Net pasiutlige įtariamiems gyvūnams nėra atskirų patalpų. Tai esminiai dalykai. Mano supratimu, jie turi galimybes tai įgyvendinti, bet, matyt, nebuvo noro. Mes surašysime aktą ir patikrinsime, ar mūsų reikalavimai bus įvykdyti", – kalbėjo N.Žeimys.

Tikrintojai įsitikino, kad prieglaudoje maisto yra, tiek sauso pašaro, tiek maisto produktų.

"Maisto yra, šunys neturėtų badauti, bet nėra elementarios tvarkos. Patikrinimo metu negalėjome gauti visų dokumentų. Atvykęs savininkas pažadėjo juos pateikti kitą dieną", – patikino N.Žeimys.

Inspektoriai aktą dėl savo patikrinimo žada surašyti per kelias dienas ir jį paskelbs visuomenei.

"Visuomenė turi teisę žinoti ir gali net kontroliuoti, ar situacija keičiasi, ar ne", – pažadėjo N.Žeimys.