Mes vaikštome stiklo kalnais Mes naiviai tikim pažadais Bet laimės šviesos žiburys Kiekvieną mūsų šaukia vis Paslyst ir nugriūt nesunku Bet lipam mes, nors ir baugu Kai laimė visai jau šalia Tada pajuntame kaip traukia jos galia Laimės žiburys nušvito man ir tau Aš stebiuosi, kokį lobį atradau Būk tu mūsų turtas Būk tu mūsų burtas Mūsų visad laukiama šviesa Laimės žiburys nušvito man ir tau Aš stebiuosi, kokį lobį atradau Būk tu mūsų turtas Būk tu mūsų burtas Mūsų visad laukiama šviesa Bijojom sakyti "o gal Atgal, sugrįžkime atgal" Kad vėl nuo žemai, nuo pradžių Rašyti laiškus be raidžių Tik tuomet nurimsta širdis Kai ten sušvinta žiburys Ne veltui keliai nueiti Jie mūsų meilės buvo vis dėlto verti Laimės žiburys nušvito man ir tau Aš stebiuosi, kokį lobį atradau Būk tu mūsų turtas Būk tu mūsų burtas Mūsų visad laukiama šviesa Laimės žiburys nušvito man ir tau Aš stebiuosi, kokį lobį atradau Būk tu mūsų turtas Būk tu mūsų burtas Mūsų visad laukiama šviesa Tik tuomet nurimsta širdis Kai

keistai atrodo milijonai mūsų pinigu išleidžiami visokiom aparatūrom kad gydit žmones ,bet kai reikia gydit tai kažkur indijos šiukšlynuose reikia milijonu ar ispanijoi kad ožkos mėšlo kompresus dėtu ,bet tik ne lietuvoje .o čia medikai reikalauna didžiulių algu nebudami specialitais nes kažkoks šarlatanas užsieni geresnis.

Medicina Indijoje ypač pažengusi. Labiau nei Vokietijoje, Šveicarijoje ir Izraelyje, kartu sudėjus. Pamenu, kai prasidėjo Covid-19, Indijoje gydė karvių mėšlu ir myžalų voniomis. Aukokit.