Prie daugiabučių namų esančios apleistos slėptuvės gyventojams virto valdžios primesta našta. Vis dėlto mieste išliko požemių, kuriuose nors ir šiandien galėtumei pasislėpti nuo pavojų.

Tapo gyventojų turtu

Prieš 17 metų uostamiestyje buvo 99 slėptuvės. Dabar jų liko 45.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktorius Stanislovas Kučinskas pasakojo, jog dalis slėptuvių nugriautos plečiantis pramonei. O įrengtos prie daugiabučių namų – nurašytos ir perduotos gyventojams.

Viena tokių apleistų slėptuvių yra Minijos gatvės 149 namo kieme. Gyventojai pasakojo, jog ilgą laiką požeminis išėjimas buvo atviras visiems. Po požemius landžiodavo vaikai, užsukdavo benamiai.

Gyventojai tvirtino, jog ne kartą kreipėsi į namą administruojančią įmonę "Marių valdos", tačiau pagalbos nesulaukė. Neapsikentęs vienas namo gyventojas pats vielomis pritvirtino grotas. Daugiabučio namo administratorius žadėjo užvirinti įėjimą į požeminius tunelius.

"Nesuprantame, kam išvis kieme reikalingas toks statinys. Vaikams landžiojant gali įvykti nelaimė. Kodėl negalima jo nugriauti ir panaikinti įėjimą į požemius?" – klausė name gyvenančios moterys.

S.Kučinskas pabrėžė, jog prie ir po daugiabučiais namais esančios priedangos – gyventojų turtas. Būtent jie ir privalo juo rūpintis. Daugelis čia yra įsirengę sandėliukus.

Iš prie ir po daugiabučiais namais esančių priedangų yra išlikusių vienintelė, esanti S.Daukanto gatvėje. Šios patalpos yra tuščios, tvarkingos.

"Daugiabučiuose esančios slėptuvės skiriasi nuo įrengtų ūkio subjektuose. Tokią priedangą galima įsirengti bet kuriame name – išvalai rūsį, ir viskas", – pabrėžė S.Kučinskas.

Įmonės "City Service", kuriai priklauso šešios daugiabučius namus Klaipėdoje administruojančios bendrovės, atstovas Vilius Mackonis tvirtino, jog daugumoje gyventojams atiduotų slėptuvių įrengti sandėliukai.

"Kitai veiklai pritaikyti sunku. Teko girdėti, jog kituose miestuose buvusiose slėptuvėse įrengti naktiniai klubai, barai, sporto klubas. Tai gyventojų turtas, mes juo nesirūpiname, – pasakojo V.Mackonis.

Savivaldybė žada statyti

Beveik visos slėptuvės priklauso privačioms įmonėms. Daugiausia jų uosto teritorijoje. Klaipėdos savivaldybei priklauso viena, esanti Dubysos gatvėje 49.

Pasak S.Kučinsko, jos būklė prasta. Direktorius pasakojo, jog miesto savivaldybė virš slėptuvės planuoja statyti pastatą. Planuota suremontuoti slėptuvę ir joje įrengti ekstremalių situacijų valdymo centrą, kad didelės nelaimės atveju būtų galima palaikyti ryšius ir nepasitraukti iš miesto.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjo Rimanto Imbruso, kol kas realių veiksmų dėl pastato statybos nesiimta. Kada darbai pajudės, neaišku – trūksta lėšų.

"Svarbiau už slėptuvę yra tai, kad turėtų kur įsikurti Ekstremalių situacijų valdymo centras. Dabar savivaldybėje nėra kur prisiglausti. Susirenkame posėdžių salėje, turi atsinešti kompiuterius. Naujame pastate būtų normalios darbo sąlygos. O slėptuvė netrukdo. Maža kas, kada ir kur nutiks", – tvirtino R.Imbrusas.

Įrengė po kaminu

Ne visos privačios įmonės noriai rūpinasi savo slėptuvėmis. Kai kurios jų yra visiškai apleistos. Viena tokių – Kretingos gatvėje 100, buvusioje Lietuvos kino studijos teritorijoje. Ilgą laiką ši slėptuvė neturėjo savininkų. Tad joje buvusi įranga sulaužyta, išgrobstyta.

"Naujiesiems slėptuvės šeimininkams parašėme ne vieną raštą, kad šie ją suremontuotų. Tačiau kol kas jie ignoruoja raštus. Už tokį elgesį gresia nuobaudos", – įspėjo S.Kučinskas.

Direktoriaus teigimu, problemų kyla ir dėl Viršutinės gatvės 32 esančios slėptuvės. Ji apleista, o su savininkais už slėptuvių būklę atsakingiems valdininkams susisiekti nepavyksta – jie nuolat keičiasi.

S.Kučinskas tvirtino, jog didžioji dalis kitoms įmonėms priklausančių slėptuvių – tvarkingos. Jose telpa nuo 10 iki 800 žmonių. Tokių slėptuvių uostamiestyje yra trys.

Viena įspūdingiausių slėptuvių priklauso įmonei "Klaipėdos energija". Slėptuvė yra apvali, įrengta po kaminu, esančiu Danės gatvėje. Mieste yra tik viena tokia slėptuvė.

Įmonės "Klaipėdos energija" Šilumos tarnybos viršininkas Algirdas Ambraziūnas tvirtino, jog ji tikrai reikalinga. "Yra ir turi būti", – pabrėžė vadovas.

Yra ir specializuota slėptuvė, skirta ligonių priėmimui. Ji priklauso Klaipėdos universitetinei ligoninei.

Siekia nutraukti niokojimą

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento darbuotojai veikiančias slėptuves tikrina kas treji metai.

"Siekiama užkirsti kelią tolesniam apleistų veikiančių slėptuvių niokojimui. Reikalaujame, kad savininkas užtikrintų saugumą. Slėptuvių šeimininkai kartais bando išvengti atsakomybės. Tvirtina, kad slėptuvių jie neturi, bet kai parodai dokumentus, savo žodžius atsiima. Situacija keičiasi nuolat. Atvažiuoji patikrinti – viskas tvarkinga, išvalyta, o po trejų metų vėl apleista, viskas išlaužyta, benamiai gyvena", – pasakojo S.Kučinskas.

Pagal reikalavimus į slėptuves turi vesti metalinės, sandariai užsidarančios durys. Patalpoje turi būti vandens atsargų talpos, taip pat generatorius, ventiliavimo įranga su filtrais, gultai.

40 proc. patalpos turi būti skirta sandėliavimui. Joje gali būti įrengtas ir sporto klubas.

Slėptuves privaloma saugoti 1992 m. Vyriausybės sprendimu.

"Jos gali būti panaudotos priešų antpuolių metu, strateginių objektų apsaugos organizavimui, – aiškino direktorius. – Slėptuvėse galima slėptis nuo uragano, užterštumo. Tačiau pagrindinė apsaugos priemonė nuo šių dalykų būtų evakuacija iš miesto."