"Šeštą ryto einu miegoti, o dvyliktą keliuosi – toks darbas", – sakė klaipėdietis, kuriam sėkmė plačiai šypsosi. Užsienio žaidėjams gerai pažįstamas pokerio profesionalas Aneris Adomkevičius iš žaidimo gyventi pradėjo dar studijų metais. Tūkstančius pokerio turnyrų sužaidusio lietuvio didžiausias laimėjimas interneto erdvėje siekia 275 tūkst. dolerių, o Italijoje vykusio pokerio ture jis pelnė 110 tūkst. eurų.

Pokerio bendruomenėje agresyviu žaidėju vadinamas 29-erių A.Adomkevičius ir pats užsiima žaidėjų mokymu, o jo gyvenimo būdas daugeliui gali atrodyti keistai. Nesugaunamasis Aneris – veganas, atsisakė svaigalų ir kasdien medituoja. Klaipėdietis uostamiestyje neužsibūna – dar žiemą pradėjęs naršyti po Rytų Aziją, į gimtąjį miestą grįžo prieš kelias dienas.

Azartas virto darbu

– Baigęs mokyklą, įstojote į universitetą. Ar studijos netapo antraeile veikla po darbo?

– Visuomet svajojau studijuoti ekonomiką, todėl džiaugiausi įstojęs. Vis dėlto trečiame kurse išėjau akademinių atostogų, nes nepavyko suderinti pokerio su mokslais. Gerai pagalvojus, dirbdamas išmokstu daugiau: investavimo, darbo su žmonėmis, kūno kalbos, psichologijos, pinigų valdymo, kantrybės. Tai – didžiausias mano gyvenimo variklis. Žaidime esi spaudžiamas, nuolat atsiduri sudėtingose situacijose, todėl turi gebėti greitai priimti sprendimus. Tu nuolat intensyviai mokaisi.

– Kada pokeris jums tapo darbu?

– Mokykloje labai mėgau žaisti kortomis, kadangi gimnazijos mokytojai azartinius žaidimus drausdavo ir jas atiminėdavo, kišenėje nešiodavausi atsarginę kaladę. Su bendraklasiais lošdavome iš tėvų pietums duotų pinigų. Pokerį atradau dar antrame kurse – išmėginęs negalėjau sustoti. Tekdavo žaisti naktimis ir neišsimiegojus eiti į universitetą. Staiga supratau, kad reikia rinktis, nes negalėjau derinti studijų su darbu. Nenorėjau žaisti vidutiniškai – visuomet siekiau būti geriausiu. Taip pat atsisakiau alkoholio. Dabar kur kas geriau jaučiuosi ir daugiau uždirbu.

Sumos šokiruoja

– Kokia buvo pradžia?

– Pradžia buvo sunki, nes anksčiau pokeris nebuvo toks populiarus, kaip dabar. Turėjome patys visko mokytis iš knygų, tam tikros mokymų programos ar treneriai neegzistavo. O dabar ir pats tuo užsiimu, turiu savo mokinių, kurie yra pasiekę aukštų rezultatų. 2010 metais turbūt labiausiai didžiavausi ne savimi, o jais – šalies žaidėjų turnyre mano mokiniai buvo aštunti Lietuvoje pagal uždirbtą pelną. Kai kurie jų vis dar lošia pokerį, kiti kuria savo verslus, turi nuosavas mokymų įmones. Tačiau neapsiriboju vien žaidimo subtilybių perteikimu, mokymai apima visus gyvenimo dėsnius, ypač atsikratymą žalingų įpročių, trukdančių darbui.

– Ir pačiam jums tiek 2010-ieji, tiek ir praėjusieji metai buvo labai sėkmingi.

– Taip, nuskyniau, ko gero, didžiausią savo lošimo istorijoje sumą – 110 tūkst. eurų "PokerStars" Italijos pokerio ture San Reme ir užėmiau antrąją vietą. Rungėsi per 300 pokerio asų, buvau vienintelis lietuvis. Žaidimo įpirka viršijo 2 tūkst. eurų.

– Koks jausmas?

– Galvoje sukosi viena mintis – galėjau sužaisti dar geriau. Tai buvo sunkus žaidimas, nes italai – agresyvūs lošėjai. Tiesa, ir Lietuvoje gerų žaidėjų netrūksta, jų vis daugėja.

– Laimėjimai – sėkmė ar strategija?

– Žaidžiant trumpą laikotarpį – visiška sėkmė, tačiau ilgesnis žaidimas reikalauja pasirengimo. Anksčiau žaidžiau labai agresyviai. Šiuo metu buvusios atskiros sferos, internetiniai ir gyvi pokerio turnyrai susijungė – žaidžiantieji gyvai persikėlė į internetą ir atvirkščiai.

– Kuo jie skiriasi?

– Žaisdamas gyvai susiduri su priešininku akis į akį, stebi jo kūno kalbą, todėl negali sau leisti atsipūsti – turi kruopščiai apskaičiuoti ėjimus, nagrinėti konkurento judesius, sekti žetonų kiekius. Kadangi atstovauji tik sau, kiekviena klaida labai brangiai kainuoja. Privalai mąstyti dalykiškai, negali būti pavargęs. Internete žaidimas paprastesnis. Kadangi tai azartinis žaidimas, žmonės įgija priklausomybių, greitai degraduoja, tokių yra ir Lietuvoje. Arba priešingai – auga, tobulėja žaisdami. Pokeris nėra blogis, viskas priklauso nuo paties žmogaus.

– Tai – turtingų žmonių užsiėmimas?

– Priklauso nuo statomų sumų, bet pokerį gali žaisti ir mokinukai. Kazino sutinku daug turtingų žmonių, verslininkų, kurie čia lankosi tiesiog dėl pramogos. Jiems nelabai rūpi praloštos sumos, tiesiog taip atsipalaiduoja. Ir mes suteikiame jiems šią pramogą.

"Atlanto" gerbėjas

– Bet galite išeiti ir tuščiomis?

– Iš tiesų tai darbas, kurio atlyginimo nesuplanuosi. Gali neturėti pelno kelis mėnesius ar net prarasti nemenkas sumas. Viskas priklauso nuo žaidimo, variacijos, sėkmės, kitų begalės niuansų.

– Yra buvę juodų dienų?

– Buvo gal net visi metai, bet yra geros literatūros, kurią perskaitęs pradedi mąstyti kitaip. Taip pat turi kalti sau į galvą pozityvius dalykus, nepasiduoti neigiamoms emocijoms, nes pradėsi traukti nesėkmę. Jei nuolat kartosi "kaip man nesiseka, viskas blogai", taip ir nutiks.

– Kokiu ritmu gyvenate?

– Dažniausiai tenka žaisti naktimis, taip pat savaitgaliais. Keliuosi apie dvyliktą dienos ir einu miegoti apie šeštą ryto. Daugiau nei šešių valandų miego sau neleidžiu, turiu daug kitos veiklos. Gerai, kad galiu dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, svarbiausia – turėti kompiuterį.

– Beveik pusę metų keliavote. Visam laikui išvykti nesiryžtate?

– Man nebūtina rinktis. Galiu leisti laiką kur užsimanęs. Grįžtu į Klaipėdą išsiilgęs šeimos, draugų. Stengiuosi neužsibūti vienoje vietoje. Man asmeniškai reikalingi pokyčiai, priešingu atveju atrodo, kad kažko netenki, nustoji tobulėti. Prieš kelias dienas grįžau iš Taivano, dar užsukau į Bulgariją pažiūrėti futbolo varžybų, esu didelis "Atlanto" gerbėjas ir pats žaidžiu futbolą. Vien dėl jų pakeičiau planus ir atidėjau kelionę į Japoniją. Pavėlavau į autobusą, teko improvizuoti, išsinuomojau mašiną ir pusę kalnuotos Bulgarijos pervažiavau automobiliu. Man patinka iššūkiai. Taip pat paskutinės kelionės metu lankiausi Tailande, Singapūre, Filipinuose, Taivane. Tailandas paliko neišdildomą įspūdį. Turtinga kultūra, gerais žmonėmis, religija, kokybišku maistu, nuodėmės vertomis moterimis. Filipinuose be galo graži gamta, bet ten vyrauja amerikietiška kultūra.

JAV – svajonių šalis?

– Turbūt teko ne kartą lankytis pokerio žaidėjų mekoje Las Vegase?

– Kurį laiką gyvenau Amerikoje, žaidžiau pokerį – tai buvo viena mano svajonių. Kiekvienas žaidėjas privalo apsilankyti Las Vegase. Tas jausmas, kai pagaliau žaidi didžiausiame turnyre, yra nepakartojamas. Tiesa, viešint čia antrąkart teko nusivilti – sumokėjus 10 tūkst. dolerių įpirką, iškritau per penkiolika minučių. Tiesiog nepasisekė, gal padariau kokią klaidą. Pirmais metais Amerikoje maždaug per du mėnesius sužaidžiau 200 gyvų turnyrų. Didžiausi pinigai statomi finaliniame ture, mūsų tikslas ir yra į jį patekti.

– Kokios sumos paprastai sudaro įpirkas?

– Nuo 500 iki 10 tūkst. dolerių. Kuo brangesnis turas, tuo stipresni žaidėjai rungiasi. Labai įsiminė partija su vienu geriausių pasaulio pokerio profesionalų Philu Ivey. Jo žvilgsnis – kiaurai veriantis, gerai išmanau kūno kalbą, tačiau atlaikyti jį buvo sunku. Tuomet buvau dar 25-erių. Širdis pradėjo plakti rečiau dar nepaėmus į rankas kortų.

– Sulig branda keičiasi žaidimas?

– Taip, pradedi žaisti protingiau, svarbiausia – atsikratyti emocijų. Kartais žaidėjus išduoda prakaitavimas, nerimas veide, padažnėjęs pulsas, ne visi geba tramdytis. Nėra lengva, bet žaidimui padeda meditacija. Kiekvieną dieną bent po dvidešimt minučių. Ramiai atsisėdi, nukreipi žvilgsnį nosies kampu į žemę, lėtai įkvepi ir dvigubai lėčiau iškvėpi, taip paleisdamas visus džiaugsmus, rūpesčius, leidi išnykti mintims. Ilgai neužtrunka ir nieko nekainuoja.

– Medituojate ir kelionių metu?

– Taip, kaip tik turėjau progą Tailande nueiti prie garsiosios Budos šventyklos. Atsisėdęs ėmiau medituoti ir pajutau gamtą – paukščius, čežančius lapus, žemę po savimi, žmonių žingsnius. Tai prilyginčiau trumpam nušvitimui, gauni laimės žiupsnelį. Geras jausmas. Aplinkiniai keistai į mane reagavo, ėmė fotografuoti, bet neteikiu didelės reikšmės tam, ką galvoja kiti. Reikia būti čia ir dabar.

– Esate tikras keistuolis. Turbūt dažnai patenkate ir į keistas situacijas.

– Prisiminiau vieną juokingą epizodą – Las Vegase lošimo įpirkai man pritrūko 10 dolerių. Kadangi buvo išnaudotas banko kortelės grynųjų pinigų limitas, patingėjęs grįžti į viešbutį, nusprendžiau pažaisti ruletę. Nė neabejojau, kad laimėsiu trūkstamą sumą. Tačiau pradėjęs žaisti taip įsijaučiau, kad pralošiau 500 dolerių. Liko tik grįžimui į viešbutį. Tikra kvailystė. Vėliau bent jau skaniai pasijuokėme. Gerai, kad pasilikau pinigų taksi, nes per karščius būtų tekę iki viešbučio eiti kelias valandas.

Pinigai – ne prioritetas

– Koks yra tipinis pokerio žaidėjas?

– Visi labai skirtingi. Yra užsidariusių savyje, dienas leidžiančių tik prie kompiuterio ekranų, kiti priešingai – bendraujantys, veiklūs. Tiesa, vienija viena savybė – dauguma esame azartiški.

– Mėgstate rizikuoti?

– Kartais net per daug. Net baisu pagalvoti, kokių pasekmių galėjo turėti kai kurios rizikos. Uždarbio pakanka ir gyvenimui, ir kelionėms. Gali susikrauti daug pinigų, jei tavo siekis tik toks, tačiau, mano manymu, būtina derinti darbą su hobiu, laisvalaikiu. Pažįstu nemažai atsiskyrėlių, kurie yra puikūs žaidėjai, bet persidirba. Vienintelė jų veikla – pokeris. Tai nėra sveika. Ir pats vienu metu nemačiau nieko daugiau, tik darbą. Dabar į miegamąjį niekada nesinešu kompiuterio, susitikęs su draugais nekalbu apie pokerį. Gyvenimas yra dovana ir stengiuosi išnaudoti geriausius momentus čia ir dabar.

– Daugiau kaip trejus metus visiškai nevartojate alkoholio. Nekyla pagundų?

– Vakarėliuose man būna dar linksmiau nei kitiems. Galiu visiškai atsipalaiduoti būdamas blaivus. Nuėjęs į naktinį klubą su draugais šėlstu iš širdies, kartą apsaugininkas net norėjo išvaryti.

– Lietuvoje taip mąstančių, ko gero, vienetas kitas?

– Nėra daug, bet viską padarysiu, kad jų atsirastų kuo daugiau. Turiu naują užsidegimą – parodyti žmonėms blaivų džiaugsmą. Juk niekas netrukdo kiekvienam susikurti patogų gyvenimą. Patys sau esame didžiausia kliūtis. Ir pats laiku susivokiau: ne pinigai, o tobulėjimas yra gyvenimo tikslas. Dabar stengiuosi save įstatyti į sudėtingas situacijas – atsikratyti visų įmanomų žalingų įpročių.

– Kokių dar siekių turite?

– Šiuo metu užsiimu labdaringa veikla. Ketinu surengti festivalį be alkoholio ir perteikti žmonėms tą dvasią, kuria gyvenu aš. Taip pat ketiname rengti stovyklas vaikams iš globos namų, gaminsime gerą maistą, medituosime, ruošime juos gyvenimui. Stengsimės, kad toks gyvenimo būdas taptų norma. Ir pats tik neseniai pradėjau gaminti, pasirodo, tai gali būti labai įdomu, su draugais keičiamės įvairiais žaliavalgių receptais. Valgai ir lieknėji. Skamba neįtikėtinai? Bet taip yra.

Vizitinė kortelė

Gimė 1986 m. sausio 7 d. Klaipėdoje.

Baigė Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnaziją.

Mokėsi Kauno technologijos universitete ekonomikos.

Profesionalus Lietuvos pokerio žaidėjas, lošiantis "gyvo" ir internetinio pokerio turnyruose.