Sodų bendrijose įsikūrusiems gyventojams – nerimo dienos. Politikai užsimojo išnaikinti sodų bendrijas ir daržovių lysves paversti gyvenamųjų namų kvartalais. Sodininkai šiurpsta dėl tokių užmojų, nes tokiu atveju žemės mokestis išaugs keliasdešimt kartų.

Planas – papildyti biudžetą

Klaipėdos apskrityje didžiausios sodų bendrijos "Dituva" gyventojai kyla į kovą ir žada nepasiduoti tokiam valdžios užmojui. Žmonės įsitikinę, kad Seimas vėl nusitaikė į vargingiausią sluoksnį ir, užkraudami naujais mokesčiais, mėgina lopyti biudžeto skyles.

"Mes valdžios dešimtmečius nieko neprašėme, patys taisėme kelius, kaupėme lėšas infrastruktūrai gerinti. Kai sodininkai patys įrengė, išpuoselėjo bendrijų teritorijas, kai kas užsimojo jas atimti", – piktinosi dituviškis Vytautas.

Panikos apimti dituviškiai ruošiasi piketams ir ketina rinkti parašus, nes valdžios atstovai nepaaiškina, kokios ateities jiems laukti.

Vien Dituvos soduose yra 6 360 sklypų, oficialiai čia gyvena 2 tūkst. žmonių, tačiau spėjama, kad realus skaičius gali būti dvigubai didesnis.

Galės šokdinti valdžią

Seimo narė Aurelija Stancikienė įregistravo Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, kurie numato sodų bendrijų virtimą gyvenamaisiais kvartalais.

Projekte pažymima, kad tai liestų miestuose ir priemiesčiuose esančias pastatais užstatytas sodininkų bendrijų teritorijas.

Tokio užmojo autorė tikino, kad realybėje prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio sodų bendrijos seniausiai yra virtusios gyvenamaisiais kvartalais.

"Kodėl mes turime užsimerkti ir vaidinti, kad tuose soduose niekas negyvena, o tik augina morkas? Žmonėms yra sudėtinga deklaruoti gyvenamąją vietą, ir miesto valdžia nėra įpareigota tvarkyti sodų teritorijos infrastruktūrą. Jei atsiras toks įstatymas, žmonės galės nebe prašyti, o iš valdžios reikalauti šios teritorijos priežiūros", – įtikinėjo A.Stancikienė.

Verčia mokėti už nieką

Politikė pripažino, kad mėginimas įvesti tvarką sodų bendrijose jau brendo ir praėjusioje Seimo kadencijoje.

"Tačiau mes nusilaužėme ragus. Savivaldybės nenori perimti sodų bendrijų, jos nėra suinteresuotos. O iš tiesų juk žmonės patys išsisprendė gyvenamojo būsto klausimus. Išeitų, nori ar nenori valdžia, bet savivaldybės turėtų spręsti visus klausimus, susijusius su kelių tiesimu, jų valymu ir priežiūra. Žmonės galės reikalauti, kad ši teritorija turėtų savo gydytoją, pas juos privalės atvykti paštininkas. Daugybė problemų išsispręstų", – tikino politikė.

A.Stancikienė pripažino, kad yra daugybė sodų bendrijų, kurios iš tiesų ir liko tarsi daržininkų lysvių masyvai.
Išgirdusi pavyzdį, kaip sodų bendrijoje "Tauralaukis" nuotekų ir vandentiekio sistemų įvedimas kai kuriems sodininkams baigėsi insultais, nes vien daržovių lysvių turintieji nepajėgūs susimokėti 13 tūkst. litų dydžio sumą už komunikacijų įvedimą, politikė tik apgailestavo.

"Manyčiau, pasikeitus įstatymui, žmonės galėtų reikalauti iš savivaldybės kompensuoti šias išlaidas. Iš tiesų – bulvėms kanalizacijos nereikia, tačiau gyvenamiesiems kvartalams savivaldybės turi nutiesti visas komunikacijas", – tvirtino politikė.

Klaipėdoje esančios sodų bendrijos "Tauralaukis" narys Simas Zakaras tikino, kad kovos dėl komunikacijų pasiekė absurdo lygį.

"Šiandien gavau teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad aš taip pat turiu sumokėti 13 tūkst. litų už komunikacijų įvedimą, nors man jų ir nereikėjo, mūsų sklypui jos jau yra nutiestos. Tačiau, teismo manymu, jei sodo bendrija priėmė tokį sprendimą, kad savomis lėšomis reikia įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, prie to esą turi prisidėti ir tie, kuriems net nereikia tokios paslaugos", – vakar apie jį šokiravusią naujieną pasakojo S.Zakaras.

Griaus tarsi kolūkius

Vakarų Lietuvoje didžiausios sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus abejojo, ar realybėje sodų bendrijas bus įmanoma paversti gyvenamųjų namų kvartalais.

"Mes negalime tapti net gyvenviete, neišlaikyti reikalingi atstumai, keliai čia yra per siauri. Mes aiškinomės, ar galime pakeisti sodų bendrijos statusą. Tačiau ar kas nors sutiks atiduoti savo sklypo dalį, kad būtų suformuotos reikalavimus atitinkančios gatvės?" – liūdnai klausė pirmininkas.

T.Vaitkus tikino, kad prievarta neturi būti naikinamas joks juridinis darinys, nes kolūkių griovimo laikai jau praeityje.

"Patys sodininkai yra susibūrę į bendriją ir tik jie gali nuspręsti – panaikinti bendriją ar ne. Tokia galimybė jau numatyta įstatymuose. Turime vieną pavyzdį šalyje, kai patys bendrijos nariai balsavo už tokią ateitį ir atsidūrė aklavietėje. Paaiškėjo, kad jie tapo balta dėme žemėlapyje, jie negali įregistruoti gatvių pavadinimų, sklypams nesuteikiami adresai", – tikino T.Vaitkus.

T.Vaitkus baiminosi, kad įstatymo pataisos tik dar labiau įklampins sodininkus.

"Mes kasmet iš sodininkų surenkame apie pusę milijono litų mokesčių. Taip turime lėšų tvarkyti kelius, įrengėme apšviestas autobusų stoteles, sutvarkėme šimtus kilometrų besitęsiančią kanalų sistemą. Panaikinus bendrijas, neliks nario mokesčio. Aš netikiu, kad rajono valdžia rūpinsis mūsų gatvėmis. Mes turime vieną 15 kilometrų ilgio gatvę, kuri priklauso Klaipėdos rajonui, tačiau 10 metų joje niekas nematė savivaldybės greiderio ar sniego valytuvo", – pasakojo T.Vaitkus.

Didelė dalis sodų bendrijos "Dituva" gyventojų moka gyventojų pajamų mokestį, kuris papildo rajono savivaldybės biudžetą, tačiau iš jo sodininkams nenubyra
nė lito.

A.Stancikienė tikino, kad iš sodininkų bendrijų niekas neatims jų teisių.

"Kaip yra gyvenamųjų namų bendrijos, taip egzistuos ir sodų bendrijos", – atsakė A.Stancikienė.

Šoktelės mokestis už žemę

Didžiausias sodininkų baubas – tokių pertvarkų atnešami didesni mokesčiai. Jau neabejojama, kad sodų bendrijoms virtus gyvenamųjų namų kvartalais išaugs žemės mokestis.

Pasak T.Vaitkaus, šiuo metu sodų sklypų savininkams nustatytas 5 litų mokestis, tačiau jo Valstybinė mokesčių inspekcija nerenka, nes mokesčio suma neviršija 6 litų ir todėl yra per menkas.

"Tris šimtus kartų prie Ukmergės mokestis tikrai neišaugs. Na, nebent tik prie Vilniaus tai gali nutikti. Mokestis priklausys nuo vietos. Tačiau čia yra ir naudos. Žmogus galės kur kas brangiau parduoti savo turtą, nes žemės sklypas tiks gyvenamajai statybai", – aiškino A.Stancikienė.

Kol kas šis projektas svarstomas tik komitetų lygmeniu.

"Tačiau jei nesutrukdys Savivaldybių asociacija, projektą Seimui svarstyti teiksime dar šiemet", – pažadėjo A.Stancikienė.

Nori ES pinigų

Sodų griovėju išvadintas Seimo narys Algimantas Salamakinas įtikinėjo, jog sodininkai nesupranta, kad ši įstatymo pataisa realiai jiems yra paskutinė galimybė dar pasinaudoti ES lėšomis.

"ES neduoda pinigų sodų infrastruktūrai gerinti. Gal ir gerai daro. Tačiau jei sodai virs gyvenamaisiais kvartalais, bus galima pasinaudoti paskutine 2014–2020 metų ES fondų parama. Vėliau pinigų jau niekas nebeduos", – perspėjo A.Salamakinas.

Jo nuomone, sodininkams reikėtų ne piketų griebtis, o palaikyti įstatymo pakeitimus, nes sodininkų bendrijos galės pretenduoti į trijų milijardų litų sumą, kurią bus galima naudoti infrastruktūrai gerinti.

"Valstybė turi atvesti geriamą vandenį ir fekalijų nuotekų tinklus. Aš nesu prieš tokius užmiesčio sodus, kurie yra kaip poilsiavietės. Tačiau tokie sodininkai neturi prievartauti savivaldybės, kad ši už mokesčių mokėtojų pinigus jiems kelius nutiestų. Vokietijoje ir Anglijoje yra tokia žemės paskirties sklypo sąvoka, kaip sodo sklypas. Tačiau pabandyk ten apsigyventi, atvažiuos policija ir išvys. Vokietijoje nepagyvensi, jei name nėra geriamojo vandens ir civilizuotos nuotekų šalinimo sistemos", – pastebėjo A.Salamakinas.

Atsakomybės nenori

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, kad sodų problemos neturėtų būti užverstos ant savivaldybės pečių.

"Įstatymas įstatymu, o man įdomu, ar kas nors sutvarkys teisinę bazę? Juk net ir ES projektus galima vykdyti tik tuomet, kai esi žemės savininkas. O dabar sodų bendrijose sklypų savininkai tvoras prie pat kelio ribų susistatę, apsaugos zonos neišlaikytos. Aš abejoju, kad tokiu būdu galima ko nors pasiekti sodininkų bendrijose. Jei būtų skirta lėšų, gal savivaldybės pajėgtų to imtis, tačiau pinigų niekas nenori duoti", – tikino Č.Banevičius.

Iš rajone rinktų Seimo narių nė vienas kol kas nesuskubo dituviškiams paaiškinti, kas jų laukia. Sodininkų nepabūgo tik Seimo narys Rokas Žilinskas ir šį šeštadienį žada susitikti su jais Dituvoje.

"Valstybė, sodams leidusi tapti gyvenvietėmis, 25-uose raidos metuose turi jiems pasakyti, kas jie tokie yra. Nes dabar sodai yra pakabinti tarp dangaus ir žemės. Jiems negalioja nei miesto, nei kaimo įstatymai", – rėžė R.Žilinskas.