"Demokratija – kaip horizontas"

Iš visos Klaipėdos politikų plejados vienintelė Irena Šiaulienė (65 m.) yra Seimo veteranė.

Buvusi socialdemokratė, dabar "socdarbietė" į parlamentą buvo renkama nuo 1992 m., beveik visada Baltijos vienmandatėje apygardoje. Tačiau nė karto ten nebuvo išrinkta, o į Seimą patekdavo pagal partijos sąrašą.

2016 m. rinkimuose iš dvylikos kandidatų Baltijos apygardoje ji liko ketvirta, surinkusi 7,9 proc. balsų, o šį kartą nukrito į devintą vietą, surinkusi vos 471 balsą (3,68 proc.).

Baltijos apygardoje šįsyk konkuravo taip pat dvylikos kandidatų.

Socialdemokratų darbo partija (SDDP) apskritai liko už 5 proc. ribos ir jos atstovai mandatų šią kadenciją negaus.

Kai kuriems žmonėms atrodo, kad kai jie ateina į Seimą, tai ten bus iki gyvos galvos.

Ilgametė Seimo narė I. Šiaulienė pirmąkart po septynių kadencijų darbo neteks parlamentarės statuso.

"Ką planuoju veikti? Viską, kas geriausia. Didžiausiu nuopelnu laikau, kad per tuos metus užtikrinome demokratinius principus šalyje. Bet demokratija – kaip horizontas, ji yra, bet negali sakyti, kad ji pasiekta visiems laikams. Ja visada reikia rūpintis", – kalbėjo I. Šiaulienė.

"Reikia pabaigti darbą"

Daugeliui netikėtai šiuos rinkimus pralaimėjo ir naujame Seime nebedirbs dar vienas klaipėdietis, centristas Naglis Puteikis (56 m.).

N. Puteikis – vienas tų retų Seimo narių, kuris pastaruosius tris kartus buvo išrinktas į parlamentą toje pačioje vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje.

Jį pelnytai galima vadinti ilgamečiu Seimo nariu, kuris parlamente be pertraukų dirbo pastaruosius dvylikos metų.

Vis dėlto šie rinkimai jam buvo nesėkmingi. N. Puteikis surinko 11,09 proc. balsų, už jį balsavo 1 681 rinkėjas, tačiau jis liko ketvirtas iš 10-ies kandidatų ir į antrąjį turą nepateko.

"Turbūt neatliepėme rinkėjų lūkesčių. Gal tiesiog žmonės norėjo pakeisti "valstiečius" ir pyko ant manęs, kad buvau šioje koalicijoje. Nes matome, kad šį kartą visoje Lietuvoje balsavo už liberalias partijas. Tačiau vis tiek visiems dėkoju, kurie mus palaikė. Ką ketinu veikti po to? Pirmiausia reikia pabaigti darbą iki galo, o tada galvosime", – dienraščiui vakar kalbėjo N. Puteikis.

Centristai, kaip ir SDDP, neįveikė 5 proc. barjero ir savo atstovų Seime neturės.

"Gyvenimas tuo nesibaigia"

Dar viena Seimo narė, politikė iš Klaipėdos, kuri taip pat neperrinkta naujai kadencijai, – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Irina Rozova (62 m.).

I. Rozova Seime jau yra trečią kadenciją, tačiau nė karto nebuvo išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2016 m. rinkimuose Marių apygardoje ji liko ketvirta, surinkusi 11,8 proc. balsų.

Už šią politikę tada balsavo 1 540 klaipėdiečių.

Ketvirta ji liko ir šiuose rinkimuose, surinkusi 10,9 proc. (1 348) balsų.

Tačiau šį kartą I.Rozovai teks atsisveikinti su Seimu, nes Lenkų rinkimų akcija neperžengė 5 proc. barjero, todėl mandatų partija apskritai negavo.

I.Rozova partijos sąraše buvo antra, bet po balsavimo nureitinguota į šeštąją vietą.

"Iš tikrųjų jokios tragedijos nematau, kelias kadencijas iš eilės atidirbau. Aišku, truputį gaila, nes tik tiek tetrūko iki tų 5 procentų balsų, bet gyvenimas eina į priekį, gyvensime toliau. Turiu šeimą, turiu anūkus, reikia rūpintis mama. Tik kai kuriems žmonėms atrodo, kad kai ateina į Seimą, tai jie ten ir bus iki gyvos galvos, bet taip nebūna", – teigė I. Rozova.

"Visuomenė dar miega"

Antrai kadencijai negrįš ir prieš ketverius metus į Seimą išrinktas dar vienas klaipėdietis, "valstiečių" kandidatas Algimantas Kirkutis (64 m.).

Šįkart politikas buvo apsisprendęs visai nekandidatuoti, tačiau ilgainiui apsigalvojo ir atsitraukęs nuo "valstiečių" prisijungė prie Krikščionių sąjungos.

Tačiau A.Kirkučiui šie rinkimai buvo itin nesėkmingi, jis liko priešpaskutinis iš trylikos kandidatų. Už jį balsavo vos 1,79 proc. (221) rinkėjų.

Pati Krikščionių sąjunga nesurinko nė vieno procento balsų.

Išrinko: po pirmo rinkimų turo pagal partijos sąrašą į naująjį Seimą išrinkti tik trys klaipėdiečiai – konservatorė Agnė Bilotaitė ir liberalai Eugenijus bei Simonas Gentvilai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tad nors sąraše penkioliktuoju buvęs A. Kirkutis ir pakilo į vienuoliktą vietą, jis į Seimą antrai kadencijai neišrinktas.

"Savo paties dalyvavimą šiuose rinkimuose vertinu teigiamai. Galvoju, kad savo dalyvavimu atkreipiau žmonių dėmesį, kad galima truputį kitaip pažiūrėti į rinkimus, į mūsų visuomenės vystymosi galimybes. Gal daugumai ir pasirodė keista, kodėl palikau valdančiąją koaliciją ir išėjau į vieną silpniausių politinių jėgų – Krikščionių sąjungą. Tai padariau sąmoningai, nes pagrindinė priežastis visų tų problemų, kurias dabar išgyvena mūsų valstybė ir daugelis šeimų, yra tai, kad yra sutrikdyta pusiausvyra tarp materialaus gyvenimo ir dorovinių vertybių", – dėstė A. Kirkutis.

Politikas tikino pasirinkęs rinkimuose silpnojo poziciją, kad parodytų žmonėms, jog egzistuoja šios dvi pusės.

"Krikščionių sąjungą pasirinkau, nes ji daugiausia dėmesio skiria dvasinėms dorovinėms vertybėms. Ir mano rinkimų rezultatai, ko gero, yra dvigubai geresni nei visos Krikščionių sąjungos. Tai, kad toks nedidelis žmonių skaičius už mus balsavo, rodo, kad mūsų visuomenė dar miega ir nemato tos dvasinės pusės, kuri dabar yra labai svarbi", – įsitikinęs A. Kirkutis.

Vienu svarbiausių savo praeitos kadencijos darbų A. Kirkutis įvardijo pastangas išsaugoti Klaipėdos universitetą, o tai esą ir buvo padaryta.

Neišrinktas antrai kadencijai A. Kirkutis ketina užsiimti gydytojo praktika, taip pat darbuotis universitete.

"Be darbo neliksiu"

Buvęs A. Kirkučio partijos kolega "valstietis" Dainius Kepenis (68 m.) irgi neišrinktas į Seimą dar vienai kadencijai.

2016-aisiais rinkimuose Marių apygardoje jis laimėjo parlamentaro mandatą.

Tačiau šį kartą D. Kepenis pernelyg didelio rinkėjų palaikymo nesulaukė ir liko ketvirtas, surinkęs vos 10,52 proc. balsų (1 362).

Nepaisant to, jis turi šansų į Seimą patekti pagal sąrašą, jei jo partijos kolegoms pasisektų vienmandatėse apygardose.

D. Kepenis "valstiečių" sąraše yra 22-asis, partija jau yra laimėjusi šešiolika mandatų ir po antrojo turo turi teorinę galimybę gauti dar trylika vietų parlamente.

Jei "valstiečiams" pavyktų laimėti bent šešias vietas vienmandatėse apygardose, D. Kepeniui atsivers galimybė pabūti antrą kadenciją Seime.

"Kaip vertinu rinkimų rezultatus? Matau, kas parašyta, moku skaityti, taip ir vertinu. Ką galėjau, politikoje padariau. Manau, kad dar turiu sveikatos, dirbsiu savo mėgstamą darbą, ką dariau, tą ir darysiu. Mano profesija yra mokytojas, tikrai be darbo neliksiu", – teigė D. Kepenis.

"Plano B neturiu"

Ankstesniuose Seimo rinkimuose Pajūrio rinkimų apygardoje pergalę šventė liberalų atstovas Gintaras Vaičekauskas (59 m.), kuris tada laimėjo prieš konservatorių Arūną Barbšį (59 m.).

Šį kartą G. Vaičekauskas kandidatavo Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje ir iš dvylikos kandidatų liko šeštas, surinkęs 9,28 proc. balsų (1 188).

Jo buvęs 2016-ųjų konkurentas A. Barbšys Pajūrio apygardoje pateko į antrąjį rinkimų turą, o G. Vaičekausko karjera tam kartui Seime baigta.

"Kokia čia nelaimė? Aš dabar laisvas žmogus pasidariau. Ką darysiu? Plano B neturiu. Šiandien aš dar negalvoju. Turiu dvi rankas, dvi kojas, nesu paliegęs, gal filmuosiu, gal rašysiu, dar nežinau. Aš galiu perkelti ganykloje gyvulius, aš verdu, kepu, man patinka kuistis virtuvėje, turbūt aname gyvenime buvau kulinaras. Dabar atsigausiu", – kalbėjo G. Vaičekauskas.

Iš visų į naująjį Seimą neperrinktų klaipėdiečių parlamentarų teorinį šansą ten sugrįžti turi tik "valstietis" D. Kepenis, likusių jo kolegų – I. Šiaulienės, I. Rozovos, A. Kirkučio, G. Vaičekausko ir N. Puteikio – politinė karjera kol kas pasibaigė.