Apskundė Bažnyčios hierarchus

Į popiežių Pranciškų viešu laišku kreipėsi senovės baltų religinės bendrijos "Romuva" krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių sandraugos didžvaldonis Adrejs Broks.

Be sveikinimo žodžių popiežiui, rašinyje girdėti ir kartėlio gaida.

"Mes siekiame būti išgirsti ir pripažinti, norime, kad būtų atkurtas teisingumas, o mūsų religija pripažinta valstybės", – reikalavimus trumpai išdėstė krivė I.Trinkūnienė.

Viešame kreipimesi šio tikėjimo atstovai tikino besijaučiantys savotiškame užribyje.

"Mes, senovės baltų religijos tęsėjai, Lietuvoje ir Latvijoje susitelkę į dvi religines bendrijas, siekiame, kad šioms religinėms bendrijoms būtų suteiktas mūsų valstybių oficialus pripažinimas, kurį laiduoja žmogaus teisės ir mūsų valstybių įstatymai. Deja, šių teisėtų lūkesčių įgyvendinimo kelyje savo šalyse mes susiduriame su trukdymais, kylančiais iš jūsų krikščioniškojo tikėjimo sekėjų ir hierarchų pusės", – pažymėta kreipimesi.

Mes juk pinigų iš Seimo neprašome, mums nieko nereikia. Mums reikia teisybės ir pagarbos.

Nori registruoti santuokas

Senovės baltų tikėjimo bendrija "Romuva" dar pernai gegužę teikė prašymą būti oficialiai valstybės pripažinta religine bendrija, tačiau šio klausimo svarstymas buvo atidėtas.

"Mes esame registruoti 1992 metais. Viena sąlygų – religinė bendrija turi būti registruota ne mažiau nei 25 metus. Pernai suėjo 25-eri, kai esame registruoti, tačiau valstybė niekaip nenori pripažinti mūsų", – stebėjosi I.Trinkūnienė.

Senovės baltų tikėjimo atstovai tokio patvirtinimo siekia dėl jų teisių pripažinimo.

"Tuomet galima būtų registruoti mūsų tikėjimo atstovų santuokas, o tai mums yra svarbu. Šiuo metu mes vadinami valstybės nepripažinta, netradicine religine bendrija. O ką tai reiškia? Išeitų, jog Lietuvoje, savo protėvių žemėje, kur vyravo pagonių tikėjimas, mes esame netradiciniai? O kas dar gali būti tradiciškiau? Lietuva pripažįsta daugybę tikėjimų, net kažkur islamo atšaka Lietuvoje yra pripažįstama, o štai savo protėvių tikėjimui vietos neatsiranda", – nuoskaudą išsakė I.Trinkūnienė.

Pagonių yra tūkstančiai?

Teisingumo ministerija skelbia, jog Lietuvoje įregistruota 1,3 tūkst. įregistruotų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų darinių.

1 113 religinės organizacijos vadinamos tradicinėmis, o 187 religinės organizacijos tradicinėmis nėra laikomos.

Lietuvoje veikia devynios tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

"Mūsų bendrija vienija 23 bendruomenes. Sekėjų neskaičiuojame, bet jų kasmet daugėja. Pastarasis surašymas vyko 2012 metais, tuomet konstatuota, jog mūsų religiją išpažįsta per 5 tūkst. gyventojų", – pastebėjo I.Trinkūnienė.

Prieš porą metų Seimas Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai (sekmininkams) suteikė valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą.

Seimas yra suteikęs valstybės pripažinimą kur kas mažiau žinomai krikščioniškajai bendruomenei Septintosios dienos adventistams.

Seimas – už krikščionis?

Pasak I.Trinkūnienės, senovės baltų tikėjimo atstovai viešu laišku popiežiui Pranciškui nori atkreipti dėmesį ir primena apie tolerancijos stoką Lietuvoje.

"Popiežiaus Pranciškaus prašome kviesti Lietuvos vadovus tolerancijos. Mes patys esame atviri ir tolerantiški ir pripažįstame kitų tikėjimų svarbą. Tačiau ir mes tikimės tokio paties supratimo iš katalikų. Siekiame, kad ir popiežius pripažintų mūsų siekį būti pripažintiems valstybės", – priminė I.Trinkūnienė.

Šios religijos atstovai įsitikinę, jog Seimo nenoras žengti žingsnį pripažinimo link, gali būti susijęs su baime prarasti dalį elektorato.

"Juk religines bendruomenes pripažįsta Seimas, o jį renka vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma yra krikščioniškojo tikėjimo. Aš galvoju, jog čia yra politinis dalykas. Politikai tiesiog nori įsiteikti savo rinkėjams. Mes juk pinigų iš Seimo neprašome, mums nieko nereikia. Mums reikia teisybės ir pagarbos. Šis religijų skirstymas yra diskriminacinis. Mūsų priešai mus net pradėjo vadinti neopagonimis", – pabrėžė I.Trinkūnienė.

Krivė pastebėjo, jog reikalavimai religinėms bendruomenėms nėra itin sudėtingi.

"Reikia atitikti dorą ir turėti visuomenės palaikymą. O argi viso to mes neturime?" – klausė moteris.

Vieni meldėsi, kiti degino laužus

Šį savaitgalį, kai Lietuvą lankė popiežius Pranciškus, senovės baltų tikėjimo atstovai rinkosi į Baltų vienybės dienos minėjimą.

"Mes nesiekiame suskaldyti visuomenės, o šaukiame ją vienytis. Juk ugnies sąšauka, kuri kasmet vyksta ant piliakalnių uždegant laužus, kviečia tautą vienytis. Vieni meldėsi su popiežiumi, kiti degino laužus, ir viskas buvo gerai, nieko čia blogo", – juokavo I.Trinkūnienė.

Krivė priminė prieš keletą metų vykusią itin gausią Baltų vienybės minėjimo šventę.

Tuomet laužai buvo kūrenami kone kiekviename miestelyje, nebuvo tokio piliakalnio, kuriame rugsėjo 22-ąją nebūtų degusi ugnis.

"Ir juos kūreno tie patys krikščionys, vienijosi ir traukė dainas. Ir kuo gi tai blogai? Gyvename savo protėvių žemėje ir prisimename jų tradicijas. Baltų vienybės ugnys vienijo įvairių tikėjimų žmones. Net popiežius savo kalboje pažymėjo – "iš praeities mūsų sūnūs te stiprybę semia". O ką tai reiškia? Kvietimas prisiminti praeitį. O mūsų praeitis ir yra siejama su piliakalniais ir jų istorija, – pastebėjo I.Trinkūnienė.

Šią vasarą vykusios Dainų šventės metu, pasak I.Trinkūnienės, net dvi dienas dainininkai renginius pradėjo ne krikščioniškomis, o pagoniškomis dainomis.

"Kone svarbiausiame valstybės remiamame kultūriniame renginyje visi giedojo mūsų giesmę "Dega ugnela", kurioje minima Gabija (pagonių ugnies deivė – A.A.) Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų tikėjimas yra vienijantis, o ne skaidantis. Tūkstančiai katalikų negiedojo Jėzaus garbinimo giesmės šventės metu, o daina garbino Gabiją", – priminė I.Trinkūnienė.

Susijungė su latviais

Vienytis nusprendė ir kaimyninės šalies senovės baltų religinės bendruomenės atstovai.

Šį rugsėjį Molėtų rajone į kasmetę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturių sandraugos atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.

Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m.

Sutarta, kad steigiamas religinis susivienijimas rūpinsis senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.

Susivienijimas sieks, kad Latvijoje ir Lietuvoje senovės baltų religija būtų teisiškai pripažinta nacionalinėmis (tautinėmis) religijomis.