Sunki sūnaus liga padalijo šeimą pusiau. Vaikų teisų saugotojai nepajėgūs sulipdyti yrančios šeimos ar priversti susitaikyti sutuoktinius.

Laimės ieškojo Anglijoje

Klaipėdietės Ingos ir vokiečio Michaelio Rinau žlugusios santuokos ir kovos dėl vaiko globos istorija privertė visą Lietuvą prašnekti apie skyrybas išgyvenusių šeimų vaikus. Šioje istorijoje dažnai buvo minimos vaiko teisės bei jas užtikrinti turinti Vaikų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Tad ne viena panašaus likimo šeima patikėjo, kad ši institucija yra visagalė sprendžiant atžalų likimą.

Alytiškio Ričardo ir klaipėdietės Reginos Gražulių šeima buvo tokia, kokių Lietuvoje šimtai ir tūkstančiai. Pora susilaukė sūnaus ir dukros, gyveno kurdami ateities planus ir svajodami apie šviesią visų ateitį.

Prieš keletą metų, kaip ir daugybė lietuvių, žmona išvažiavo į Angliją, nes ten buvo įmanoma lengviau uždirbti sotesnį gyvenimą visai šeimai. Netrukus darbo ten pat gavo ir Ričardas.
Planus sujaukė liga
Tačiau šviesius šeimos planus nutraukė netikėta žinia. Prieš pusantrų metų grįžę į Lietuvą Gražuliai susirūpino pablogėjusia sūnaus sveikata ir po nuodugnių tyrimų sužinojo negailestingą diagnozę – berniukas serga sunkia liga, kurios perspektyvą medikai piešė juodžiausiomis spalvomis.

Ričardas ir Regina susitarė, kad vyras su sūnumi guls į ligoninę, slaugys ir vaiku rūpinsis reabilitacijos laiku. Regina turėjo kartu su dukrele grįžti į Angliją ir ten dirbdama pasirūpinti pinigais visiems šeimos poreikiams.

Gražulių sūnus išgyveno sekinančias galvos operacijas ir procedūras. Tėvui teko sužinoti apie ligą viską iki smulkmenos. Ligoninėje medikai stebėjosi vyro rūpestingumu, atjauta ir mokėjimu atstoti berniukui jautriausią slaugytoją bei abu tėvus.
R.Gražulis nesitraukė nuo sūnaus ne tik sunkiausiais vaikui momentais, bet ir tada, kai pradėjęs sveikti jis buvo pasiųstas reabilitacijai į Druskininkus.
Ir dabar kas kelis mėnesius berniukui tenka atlikti sudėtingus tyrimus, medikai seka jo sveikatos būklę. Išvykti iš Lietuvos ir pakelti ilgą kelionę gydytojai jam nepatarė.

Tėvai kaltina vienas kitą

Per laiką, kol R.Gražulis slaugė sūnų, o R.Gražulienė dirbo Londone, poros santykiai atšalo. Tarpusavio nesantaika tapo tokia aštri, kad pora vis dažniau kalba apie galimas skyrybas.

Dabar abu sutuoktiniai mėtosi kaltinimais ir prašo VTAT darbuotojų pagalbos organizuojant susitikimus su vaikais.

Gražuliai prisiekinėja norintys, kad vaikai augtų kartu, tarpusavyje bendrautų ir turėtų abu tėvus. Tačiau susitarti, kaip tai padaryti, porai nesiseka.

R.Gražulis įsitikinęs, kad žmona tik deklaruoja norinti gyventi su abiem vaikais. Vyras tai argumentuoja teigdamas, kad mažoji jų dukrelė ilgą laiką gyveno ne su ja Londone, o pas močiutę Klaipėdoje.

"Esu įsitikinęs, kad ji tik sako, jog nori abiejų vaikų. O iš tiesų, jeigu tik gautų abu vaikus, sūnų paliktų savo mamai, o pati išvažiuotų. Mano vienintelis tikslas – kad brolis ir sesuo neatitoltų, kad gyventų kartu ir turėtų mamą, kurią matytų kasdien. Aš vaikus auginau nuo mažens ir abu juos labai myliu. Man svarbiausia – jų gerovė, todėl nežinau, kaip ir kas gali man garantuoti, kad bus būtent taip, kaip jiems bus geriausia", – įtikinėjo R.Gražulis.

Jis tvirtino, kad nelauktų nė sekundės ir prašytų teismą juos išskirti, jei tik būtų tikras, kad vaikai gyvens kartu.

Neleidžia susitikti?

R.Gražulienė į žurnalistės elektroninį laišką neatsakė, tačiau jos pozicija aiški iš raštų, adresuotų VTAT. Moteris guodėsi, kad sutuoktinis jai grasina ir neleidžia susitikti su sergančiu sūnumi. Ji teigė, kad tėvas nuteikia berniuką prieš ją, juodina jo akyse sakydamas, kad vaikas nereikalingas motinai ir ji sūnų palikusi.

R.Gražulienė prašo VTAT darbuotojas organizuoti ir dalyvauti susitikimuose su sūnumi, kuris po ilgo gydymo gyvena su tėvu Alytuje.

Taip pat, kaip ir sutuoktinė, R.Gražulis kaltina žmoną neleidžiant bendrauti su dukra. Vyras tikina mergaitės nematęs nuo gegužės. Tiek pat laiko su sesute esą nebendravo ir brolis.

R.Gražulis aiškina, kad paskambinęs į Londoną vakarais išgirsta, jog dukra jau miega. Žmona pataria skambinti iš ryto. Rytmetį niekas nekelia ragelio.

Prašys prokurorų patarimo

VTAT inspektorė Ingrida Miliauskienė pasakojo, jog bendraudama su abiem Gražuliais susidarė įspūdį, kad tėvų norai yra vienodi, tik jų įgyvendinti nepavyksta dėl įžeistų ambicijų ir neužgijusių sielos žaizdų.

"Tėtis pažadėjo atvežti berniuką susitikti su iš Anglijos grįžusia mama ir sesute su sąlyga, kad ji grįš iš užsienio sutartu laiku. Moteris tikino, kad tai padaryti nėra paprasta, nes reikia gauti bilietus, suderinti išvykimą su darbdaviais bei mergaitės mokyklėle. Vyras kaltina žmoną neva nesirūpinant sūnumi, o moteris – kad vyras manipuliuoja vaiku. Mūsų užduotis – rasti būdų padėti jiems susitikti ir ramiai pasikalbėti, – pasakojo I.Miliauskienė. – Tačiau tai labai sunkiai sekasi. Į paskutinį mūsų pasiūlymą R.Gražulienė neatsakė, o R.Gražulis kaltina mus neveiklumu."

Tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė pasakojo pati bendravusi su kolegomis Palangoje. Mat šeima yra gyvenusi kurorte ir VTAT darbuotojos ją puikiai pažįsta. Paaiškėjo, kad palangiškiai labiau palaiko tėvo poziciją ir jau buvo beketiną inicijuoti vaikų atskyrimą nuo motinos.

"Penktadienį ketiname tartis su prokurorais, kokių dar priemonių galėtume imtis, kad šios šeimos vaikai patirtų kuo mažiau nemalonių išgyvenimų dėl tėvų nesantaikos. Sunku Gražuliams išaiškinti, kad pirmiausiai jie patys turi norėti susikalbėti, o mes galime tik tarpininkauti, padėti pasirengti tam psichologiškai. Tarnyba negali fiziškai vieną tėvų priversti rūpintis abiem vaikais", – aiškino G.Aurylienė.

Vaikų interesai – svarbiausi

Skyrybų bylas dažnai nagrinėjantys teisėjai Aušra Maškevičienė ir Almantas Padvelskis pasakojo, kad dauguma atvejų skiriantis sutuoktiniams vaikai lieka su mama. Iš tėvo priteisiamas išlaikymas bei nustatoma bendravimo su vaikais tvarka. Tačiau šituos dalykus poros neretai aptaria be teismo įsikišimo.

Rečiau atžalas imasi auginti tėvas. Tik išimtiniais atvejais tos pačios šeimos vaikai atskiriami. Taip pasielgiama tik abiem sutuoktiniams ir patiems vaikams sutikus.
Teisėjų teigimu, nustatant vaikų gyvenimo vietą pirmiausiai žiūrima jų interesų. Iki kol vaikams sukanka 10 metų, VTAT darbuotojai bendraudami mažyliams įprastoje aplinkoje išsiaiškina, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi. Vyresniųjų nuomonės klausiama teisme.

Sprendžiant, su kuo gyvens vaikai, ne paskutinėje vietoje ir turtinė tėvų padėtis, aiškinamasi, kiek kuris prisidėjo išlaikant ir auklėjant vaikus iki skyrybų.
Vaikų teisių gynėjai bei teisininkai vienu balsu tikina, kad dažniausiai besiskiriančios poros vaikais tik prisidengia siekdamos įskaudinti antrąją pusę arba ketindamos išsireikalauti didesnės bendro turto dalies.