Klaipėdiečiai išties turi kuo didžiuotis. Miesto širdyje esanti piliavietė archeologams ilgainiui tapo it aukso kasyklos.

„Nugriovė dar vieną pastatą, ir pagaliau visiškai atsivers Klaipėdos piliavietė. Ji visiškai atgimė per trisdešimt metų. Per tuos dešimtmečius kasinėjimų Klaipėda gali didžiuotis visais radiniais, tarp kurių yra ir unikalių“, – pasakojo G. Zabiela.

Archeologas pasakojo, kad ne visi piliavietės radiniai eksponuojami muziejuje, nes tai sunkiai įmanoma.

„Čia galima būtų visą piliavietę eksponuoti. Radome dešimtis tūkstančių radinių. Ištyrėme viską, kas buvo. Nesvarbu, kad kai kurie jų labai apgadinti dėl sovietmečio statybų ar kasimo darbų“, – teigė G. Zabiela.

Archeologai šiais laikais naudojasi naujausiomis technologijomis, kurios nuolat tobulinamos.

Tačiau tyrinėjimų paslaptys ir sėkmė ne visada slypi tik technologijose – esą ne kiekvienas tyrėjas vienodai kruopščiai kasinėja ir atranda.

„Čia, kaip ir skaitant knygą, jeigu nemokame kalbos, kuria knyga yra parašyta, galime tą kalbą išmokti. O technologijos palengvino tyrimus, buvo pradėta ieškoti radinių neardant grunto, skenuojant žemę“, – minėjo archeologas.

Į renginį susirinkę svečiai užvertė klausimais tyrinėtoją ir jo komandą.

Archeologus pribloškė žmonių įžvalgos apie vietas, kuriose potencialiai galėtų būti mokslininkų dar neatrastų senųjų gyvenviečių.

Gyventojai dalijosi ir problemomis, kurias įžvelgia Klaipėdos mieste ir rajone.

G. Zabiela tvirtino, jog esama situacija pasidomės. Atrandant vis daugiau neištyrinėtų vietų, anot mokslininko, galima tikėtis ir daugiau įspūdingą Klaipėdos istoriją liudijančių radinių.