Niekieno neraginti ir nefinansuojami uostamiesčio archeologai šią vasarą nusprendė patikrinti, ką slepia Kukuliškių piliakalnis. Didesnis tyrimas dar tik numatomas, galbūt archeologai jo imsis jau kitąmet.

Šiemet A.Urbonaitė-Ubė su kolegomis ištyrinėjo 10 kv. m. Perkasoje rado piliakalnio buvusio krašto sutvirtinimo struktūras su akmenimis ir moliu. Be to, tyrėjai aptiko buvusio pastato vietą, ją žymi kuolų vietos ir ugniavietė.

Radinių kraitį sudaro per 300 vienetų, didžiąją jų dalį – keramikos fragmentai. Ten pat rasta apie 50 neapdirbtų, natūralių gintarų bei šiek tiek kaulų. Jie byloja, kad čia gyvenę žmonės maistui gamino žvėrių ir gyvulių mėsą.

Tikslesnių visų šių radinių datavimo tyrimų dar teks palaukti, tačiau jau dabar mokslininkė mano, kad jai pavyko aptikti I tūkstantmečio antros pusės gyvenvietę, šis laikas dažnai vadinamas vikingų laikotarpiu.

"Surengėme ekspediciją vedami entuziazmo. Šiemet – Piliakalnių metai, tad norėjome prisidėti prie jų paminėjimo savo moksliniais tyrimais", – paaiškino jaunoji archeologė.