O ką Naglis veikia vasarą ir ar ilgisi savo gero draugo – buvusio Kernavės klebono Mariaus Talučio papasakojo knygelės apie Naglį autorė Irena Brazaitienė.

– Papasakokite, ką Naglis veikia vasaromis – gastroliuoja ar namie būna?

– Naglio keliai mums nežinomi – jis labai paslaptingas katinas. Tačiau labai mėgsta dirbti. Jis ryte išeina, vakare grįžta – nežinome, kur būna. Jo mėgstamiausia teritorija – piliakalniai, juose yra kavinė. Ten žmonės kas ką nors skanaus duoda, kas paglosto, kas nusifotografuoja su juo. O mes jį prižiūrime – jis gražiai gyvena. Žiemą, kai šalta, daugiau laikosi namų, jį maitiname. Man labai patiko buvusio klebono Mariaus Talučio požiūris į katiną – jis sakydavo: „Supraskite, jis kaip ir mes – kaip žmogus.“

– Paminėjote buvusį kleboną Marių Talutį, kuris buvo iškeldintas. Jie su Nagliu buvo labai geri draugai. Ar Naglis ilgisi savo draugo?

– Ilgisi. Ilgisi to veiklumo, santykio. Buvo labai juokingas atvejis pernai vasarą – turbūt buvo birželio mėnuo. Kažką veikiau kambaryje, o mano langas išeina į tą pusę, kur viršuje yra klebono miegamojo langas. Ir girdžiu – kažkas lyg murkia, kažkoks keistas garsas. Galvojau – katinas murkia. Aš esu muzikantė, skaitau visus garsus, ir tas murkimas man buvo toks panašus į Mariaus vardą, lyg kažkas murkė Mariaus vardą. Priėjau prie lango, o ten – Naglis tupi, iškėlęs akis, murkia. Galvojau – klebono šaukiasi. Pasirodo, atnešė pelę. Tai buvo dovana šeimininkui ir bandė jį prisišaukti. Tai tik įrodymas tiems, kurie žino, kas yra katinai – kas juos myli, globoja ir augina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O pinigėlių dar surenka? Praeitas klebonas pasakojo, kad jis surinkdavo daugiausiai iš visų.

– Taip, klebonas sakydavo, kad Naglis išlaiko visą gyvūniją, visą šeimą. Deja, Markizo jau seniai nebėra. Jis buvo Naglio dvynukas brolis. Apie tai net knygutėje parašyta. Kas įdomu – nors jie dvynukai broliai, bet charakteriai labai skirtingi. Naglis – artistas, o Markizas – šeimininkas: į kiemą svetimas katinas niekaip negalėjo įeiti – kildavo didelė kova. Laikas eina, katinukai sensta, matosi, kad Naglis jau irgi pavargęs, lėtesnis, mažiau kuo domisi. Tačiau kai patenka į žmonių ratą – vėl atgyja, pasidaro tikras Naglis, kokį esame įpratę matyti.

– O kaip pačioje bažnyčioje elgiasi?

– Jis labai mėgo buvusio kunigo pamokslus. Atrodo, kaip žmogus atsisėdęs į suolą. Pačioje pradžioje buvęs kunigas klebonas mėgo užlipti į sakyklą ir ten sakydavo pamokslus. O katinukas – atsisėdęs, galvą iškėlęs ir žiūrėdavo. Spėliojome – ar jis klauso pamokslo, ar galvoja: „Kaip man pas tave užlipti į viršų?“