Ne turgus ir ne aukcionas

Į penktadienio rytą vykusį išplėstinį Klaipėdos tarybos kolegijos posėdį, kuriame pristatyti miesto reikalavimai, jei būtų vykdoma maksimali uosto plėtra, atvykusį S.Skvernelį pasitiko piketuotojai, pasisakantys prieš išorinio uostas statybas.

Ministras pirmininkas pabendravo su protesto akciją surengusiais klaipėdiečiais.

Posėdį pradėjęs meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad šis klausimas yra labai svarbus, o kalbant apie maksimalią uosto plėtrą reikia suprasti, jog turi būti užtikrinta ir maksimali miesto plėtra.

Kitaip šių dviejų krypčių vystymasis sunkiai įsivaizduojamas.

"Taip pat norėčiau, kad visi vienodai suvoktume, jog nekalbame apie kažkokį aukcioną, turgų ar kitokį mainų formatą, kuriame kažkas už kažką duodama. Kalbame apie dalykus, kuriems esant miestas galėtų tapti partneriu uosto įgyvendinimo strategijai. Idealu būtų, kad abu bendrieji planai gražiai derėtų", – tvirtino meras.

Bandys rasti kompromisą

S.Skvernelis posėdžio pradžioje pabrėžė, kad šis klausimas yra ypač svarbus ne tik klaipėdiečiams, bet ir valstybei, todėl nesinori žadėti nieko, ko nepavyktų įgyvendinti.

"Pritariu ir palaikau, kad čia negali būti jokio turgaus, jokio parsidavinėjimo. Vertinu tvirtą, besąlygiškai miesto ir miestiečių interesus ginančio mero poziciją. Tačiau gerų sprendimų priėmimas būna randant kompromisus. Šiuo atveju turime suderinti valstybės ir miesto interesus. Būtina ir neišvengiama priimti strateginį sprendimą ir apsaugoti pamatinius miestiečių interesus. Esame atviri kompromiso paieškai. Negalime atskirti uosto nuo miesto, reikia suderinti visų interesus", – pabrėžė ministras pirmininkas.

Anot S.Skvernelio, miesto tarybos kolegijai patvirtinus parengtą sąlygų sąvadą, bus galima toliau dalykiškai tęsti diskusijas ir ieškoti geriausių sprendimų.

"Turime kalbėti argumentuotai. Rėkimas gatvėje, kad ateis kinų kapitalas, yra ne argumentas, o tuščios kalbos, visiškas blefas. Juk dar neturime, ką pasiūlyti investuotojui", – atkreipė dėmesį premjeras.

Pajūryje nori urbanizacijos

Miesto sąlygas, kurios turėtų būti įgyvendintos, jei būtų realizuojama maksimali uosto plėtra, pristatė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar tarybos patvirtinta miesto bendrojo plano koncepcija ir Susisiekimo ministerijos pasirinktas uosto plėtros variantas neatitinka. Pastarasis yra aukštesnio lygio dokumentas ir jo sprendiniai miesto bendrajam planui būtų privalomi.

Dėl to parengtas 17 punktų dalykinių sąlygų sąvadas, kuriam vienbalsiai pritarė miesto tarybos kolegijos nariai.

Pasak S.Budino, miestas pritars maksimaliai uosto plėtrai tik tuo atveju, jei bus sutarta dėl visų pateiktų sąlygų.

Miestas prašo, kad valstybė priimtų sprendimus dėl Melnragės teritorijos plėtros, įvertinus uosto plėtros poreikius, nes dabar kyla daug neaiškumų.

Taip pat suformuoti įlanką šalia išorinio uosto, kuri galėtų būti naudojama ne tik uosto, bet ir miesto reikmėms, rekreacijai.

Valstybės prašoma pakeisti ir Pajūrio juostos įstatymą.

Norima, kad ruože nuo šiaurinio molo iki Klaipėdos miesto ribos galėtų vykti protinga urbanizacija.

Anot S.Budino, taip būtų galima išspręsti ir Melnragės gyventojų praradimų klausimą.

Norima, kad miesto istorinėje dalyje būtų numatyta dabar uostui priklausančių teritorijų konversija, atvėrimas gyventojams.

Taip pat suteikti kurortinės teritorijos statusus ne tik Smiltynei, bet ir Giruliams bei pakeisti miško žemės paskirtį, kad būtų galima labiau vystyti teritoriją.

Iškėlė ir stoties klausimą

Miestas siekia gelbėti ir kasmet nykstančius paplūdimius.

Prašoma, kad būtų numatytas kietųjų krantotvarkos priemonių taikymas valstybės lėšomis nuo šiaurinio molo iki sienos su Latvija.

Nepamirštas ir Klaipėdos centrinis stadionas, kuris patenka į uosto sanitarinės apsaugos zoną.

Kalbėta, kad ši teritorija galėtų būti perduota uostui, tačiau norima, kad būtų skirtos kompensacijos. Lėšos būtų panaudotos naujo stadiono statyboms pietinėje miesto dalyje.

Tarp sąlygų yra įrašytas ir Nemuno gatvėje esančių 113 ir 133 namų gyventojų iškeldinimas.

Taip pat nurodyta, kad reikėtų spręsti ir klausimą dėl Kalnupės gatvės panaudojimo.

Prašoma įrengti ir sunkiojo transporto stovėjimo aikštelę. Manoma, kad ji galėtų atsirasti teritorijoje, esančioje Strėvos gatvėje.

Keltas ir geležinkelio stoties klausimas. Norima, kad miesto centre būtų perstumdoma kuo mažiau sąstatų su kroviniais, būtų mažinamas triukšmas, vibracija.

Prašoma, kad pietinėje miesto dalyje būtų įrengta jau anksčiau žadėta mažųjų laivelių prieplauka, atsirastų rekreacinė teritorija, priėjimas prie vandens pietinės miesto dalies gyventojams.

Prašė dalies pelno

Prašoma, kad būtų praplėstos miesto ribos, prijungiant Kalotę, sodų bendriją "Pakrantė", "Žaliąjį slėnį" šiaurinėje pusėje, teritorijas, reikalingas pietinio aplinkkelio tiesimui pietuose.

Taip pat Smiltynėje miesto teritoriją pratęsti iki posto, kur renkami mokesčiai.

Norima, kad būtų pakeistos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ribos. Jos tęstųsi iki miesto ribos.

Siekiama, kad šioje teritorijoje būtų galima vykdyti daugiau veiklos.

Taip pat 10 proc. uosto įplaukų būtų skirta miesto infrastruktūrai gerinti.

Prašoma atnaujinti Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžas, tiesti Statybininkų prospekto tęsinį, remontuoti kai kurias gatves, nutiesti vieną geležinkelio ruožą.

"Tai sąlygų sąvadas derybinėms kryptims", – tvirtino S.Budinas.

Tarybos narys Rimantas Taraškevičius teigė, kad reikėtų įtraukti ir Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos užbaigimą.

Pasak politiko, dabar ši stovi nei skusta, nei lupta.

Užsiminta ir apie universiteto išsaugojimą.

Siūlys tapti akcininku

Pasak S.Skvernelio, neatmetamas nė vienas miesto prašymas.

"Gal nebus viskas įgyvendinta, bet nei valstybė, nei partneriai neturi tikslo, kad kuo mažiau reikėtų investuoti, išpešti naudos, pasinaudojus situacija. Turime ieškoti kompromisų, jei norai pagrįsti ir argumentuoti. Negi mes esame savų žmonių, savų piliečių priešai, sakysime, kad specialiai to ar ano nedarysime, nekompensuosime, neremontuosime kelių, nekursime geresnės aplinkos", – akcentavo premjeras.

S.Skvernelio teigimu, Baltijos prospekto žiedinių sankryžų atnaujinimo klausimas jau išspręstas. Sprendimas priimtas ir dėl Nemuno gatvės.

Pasak premjero, reikia rasti kompromisą dėl pajūrio juostos pakeitimo, dėl dviejų priešingybių – vienos pusės, kad nieko negalima daryti, reikia puoselėti gamtą, ir kitos pusės – urbanizacijos.

S.Skvernelis teigė, kad paties išorinio uosto infrastruktūrą galima pritaikyti miestiečių ir svečių interesams, kalbant apie viešbučių įrengimą, promenadą.

Kad tai gali būti greta, rodo ir europiniai pavyzdžiai.

Neįsileis įtartinų eurų

Premjeras informavo, kad planuojama pertvarkyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Bus atsisakyta valstybės įmonės statuso.

Miestui žadama siūlyti tapti bendrovės akcininke ir dalyvauti skirstant pelną.

"Uosto plėtra kuria naujas galimybes ne tik šaliai, bet miestui. Ieškokime sprendimo būdų racionalių, protingų. Suprantu, kad yra emocijos ir jos turi būti. Kalbant apie investuotojus, Vyriausybė besąlygiškai laikosi ir laikysis nuostatos neįsileisti nė vieno nesaugaus ar nacionaliniam saugumui grėsmę keliančio euro ar dolerio. Nacionaliniai interesai yra lygiai tokie pat svarbūs, kaip ekonominiai", – pabrėžė premjeras.

Pagal patį optimistiškiausią planą, jei pavyks suderinti teisės aktus, pasiruošti kitoms procedūroms, išorinio uosto statybos galėtų prasidėti 2022 m. Tai prasidėtų viešai atrinkus partnerį.

S.Skvernelis atkreipė dėmesį, kad tokiomis galimybėmis domisi ne tų krypčių, apie kurias galvoja kai kurie gyventojai, investuotojai.

Premjeras vizito uostamiestyje metu taip pat lankėsi Klaipėdos universitetinėje ir Jūrininkų ligoninėse, kur kalbėjo apie bendrojo priėmimo skyriaus steigimą.