Palaikė moldave?

Policija pirmojo skambučio apie šalia parduotuvės klūpančią nėščiąją sulaukė pirmadienį po pietų.

Pranešta, kad išmaldos moteris prašo Taikos prospekte prie čia esančios parduotuvės.

Dar vieno skambučio būta trečiadienį, pranešta apie Priestočio gatvėje klūpančią nėščiąją.

Viena gyventoja užfiksavo moterį mobiliuoju telefonu.

Prie parduotuvės Priestočio gatvėje klūpėjusi moteris akimis sekė kiekvieną pirkėją, ėjusį į parduotuvę.

Išmaldos prašytoja aiškiai ieškojo akių kontakto, o atkreipusi į save dėmesį, akis nuleisdavo į savo pilvą, kurio nepamatyti ir taip nebuvo įmanoma.

„Prieš įeidama į parduotuvę mačiau šalia moters du berniukus. Tačiau išeidama su pirkiniais, kai jau buvau nusprendusi nufotografuoti nėščiąją, berniukų šalia neberadau. Jie pradingo už kampo, kur yra greito maisto užkandinės langelis“, – pasakojo liudininkė.

Dar vieno pranešimo būta savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Trečiadienio pavakarę pranešta, kad nėščioji elgetauja Vingio ir Bandužių gatvėse, klūpi prie parduotuvių.

Savivaldybei skambinęs vyriškis tikino, kad jam pasirodė, jog nėščioji yra ne lietuvė, o moldavė.

Nėra vaiko – nėra problemos

Jei viduryje miesto nėščioji prašinėja išmaldos, vadinasi, jos gyvenime nėra viskas gerai. Kas turėtų ja pasirūpinti?

Aiškėja, kad tai nėra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos reikalas.

„Ar tikrai moteris nėščia, o gal tik apsimeta? Kadangi nėra vaiko, nėra galimo vaiko teisių pažeidimo. O mes reaguojame tik į galimus vaiko teisių pažeidimus. Toks mūsų tarnybos darbas“, – tikino šios tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus specialistė Greta Bliutaitė.

Ji pasiūlė visuomenei pasirūpinti galbūt į bėdą patekusia nėščiąja.

„Gali visuomenė pasiūlyti jai pagalbą, gal jai reikia kreiptis į medikus. Aišku, pranešti policijai, pranešti galima ir mūsų tarnybai, tai nėra draudžiama daryti“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistė.

Vaiko teisių gynėjų atsakymas šiek tiek šokiruoja – atjaučiantis žmogus, išvydęs išmaldos prašančią nėščiąją, panašu, turėtų siūlyti jai pagalbą.

Vaikas teisės aktais nėra apsaugotas. Tai yra didžiausia blogybė.

„Nuspėju, ką ši nėščioji atsakytų į klausimą, kokios pagalbos reikia. Sakytų: „Duok dešimt eurų“, – nuomonę išsakė įvykio liudininkė, fiksavusi išmaldos prašinėtoją Priestočio gatvėje.

Kadangi šioje vietoje elgetauti nėra draudžiama (tai draudžiama tik senamiestyje), policija į iškvietimą nereagavo.

Niekas neatvyko ir nepatikrino moters dokumentų, nepasiaiškino, ar ji turi kitų vaikų, kur gyvena.

Sistema veikia

Klaipėdos savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė stebėjosi tuo, kad niekas nežengė pirmo žingsnio nustatyti šios moters asmenybę.

Neįmanoma net pradėti aiškintis situacijos. Paprastas praeivis net negali paprašyti šios pilietės parodyti asmens dokumentą.

„Jei ne vaiko teisių gynėjai, na, kažkas turėtų nors parodyti kokią nors iniciatyvą. Yra Šeimos gerovės centras, gal atpažins darbuotojai, gal tai centro klientė. Didžiausia problema yra su pirmojo vaiko besilaukiančiomis mamomis. Kai laukiamasi antrojo, daugmaž mes jau ką nors apie mamą žinome“, – sakė E. Kučinskienė.

Būta atvejų, kai rizikos grupėje esanti mama visais būdais stengdavosi vengti bet kokio tarnybų dėmesio.

Sunkiausia, kai tokios mamos persikelia kur nors į kitą rajoną ir visi kontaktai su jomis prarandami.

„Ne kartą tarnybos yra vežusios moteris pas ginekologus, nes jos net ir medikų vengia. Jei ne vaiko teisių gynėjai, socialiniai darbuotojai gali dirbti su moterimi. Pati situacija nėra normali. Kažkaip tarnybos turėtų sužinoti, kad mieste užfiksuota išmaldos prašanti nėščioji. Sistema veikia, yra pasitaikę įvairiausių situacijų. Pranešimų esame sulaukę ir iš priklausomybės ligų centro apie nėščiąsias. Juk vaikas jau yra pakeliui į šį pasaulį, o kokiomis sąlygomis jis gims, tarnybos turi žinoti. Vaikas teisės aktais nėra apsaugotas. Tai yra didžiausia blogybė“, – pastebėjo E. Kučinskienė.

Ji aiškino, kad toks nėščiosios elgesys nėra norma, todėl keista, kad tik gyventojus jis sukrėtė.

„Yra nemažai įvairias paslaugas teikiančių tarnybų. Juk yra Krizių centras, Socialinės paramos centras ir Socialinės paramos skyrius, yra nevyriausybinių organizacijų. Tačiau mes nieko nežinome apie šią moterį. Reikia būtinai išsiaiškinti, kas ji tokia“, – kalbėjo E. Kučinskienė.

Komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė:

Vaiko teisių gynėjai yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai konsultuoja šeimos narius bei tikslingai nukreipia pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.

Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, pabendraujame su tėvais dėl pažeidimo aplinkybių. Taip pat surenkame informaciją iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie gali turėti reikšmingos informacijos, susijusios su vaiko situacija. Vertindami vaiko situaciją, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai.

Įprastai vaiko teisių gynėjai reaguoja, kai pranešama apie galimai pažeidžiamas jau gimusio ir augančio vaiko teises, ir tik retais atvejais gauname pranešimų apie besilaukiančias mamas, kurioms gali būti reikalinga pagalba.

Dėkojame žmonėms, kuriems kelia susirūpinimą viešoje vietoje pastebėta kūdikio besilaukianti moteris ir būsimo vaiko gerovė. Suprantame, kad situacija kelia įvairių klausimų ir verčia nerimauti. Dėl jūsų minimos situacijos iki šiol nesame gavę pranešimo nei iš visuomenės, nei iš policijos pareigūnų, tačiau šiuo konkrečiu atveju reaguosime į susiklosčiusią situaciją, registruosime atvejį, prireikus kreipsimės į policiją, kad padėtų nustatyti besilaukiančios moters tapatybę ir būtų galima jai padėti. Situacijų gali būti įvairių, tačiau svarbu žinoti, kad jos visos gali būti išsprendžiamos gavus tinkamą pagalbą.

Padėti tokiose situacijose gali ne tik ir artimiausi žmonės, bet ir kolegos, kaimynai, kurie matydami būsimą mamą neramią, išgyvenančią, susiduriančią su sunkumais, turėtų būti neabejingi, paklausti, ar moteriai nereikalinga pagalba, prireikus pasiūlyti apsilankyti pas specialistus. Gimdyves prižiūrintys medicinos darbuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į būsimos mamos būklę ir pastebėjus, kad ši labai liūdna ar apatiška, patiria sunkumus, arba priešingai, rodo labai stiprias emocijas, nepalikti jos vienos ir nukreipti pagalbos.

Gydytojai ar kiti artimoje moters aplinkoje esantys žmonės labai retais atvejais informuoja vaiko teisių gynėjus apie netinkamai besielgiančią būsimą mamą – jie dažniausiai kreipiasi tada, kai vaiko susilaukusi mama nesutinka su rekomenduojamu gydymu vaikui ar pasišalina iš ligoninės. Taip pat dažnai būna atvejų, kai gydytojai praneša, jog moteris nelankė nėščiosioms skirtų konsultacijų ir kuriai trūksta tvarkingumo, kuriai nesiseka prižiūrėti kūdikio ir galbūt trūksta motinystės įgūdžių. Medikai praneša tais atvejais, kai jiems kyla įtarimų dėl mamos tolimesnio gebėjimo tinkamai pasirūpinti naujagimiu ir patenkinti jo būtinuosius poreikius.

Moteriai susilaukus kūdikio, jos artimieji, pažįstami ir aplinkiniai turėtų būti budrūs ir stebėti, kaip mamai sekasi rūpintis vaiku, ar susitvarko, ar tinkamai prižiūri, ar jai nereikia pagalbos iš kitų. Kartais pagimdžiusias moteris užklumpa pogimdyvinė depresija, tad tai įtarus, taip pat reikėtų jai pasiūlyti pagalbą arba pranešti savo įtarimus vaiko teisių gynėjams.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.