Atvykėliai atneša pelno

Iš Klaipėdos greitkeliu važiuojantieji vos už kelių kilometrų dešinėje mato nuorodą į Dauparus.

Pasukus į šią gyvenvietę net į galvą neateitų, kad Dauparai yra dešinėje šio kelio pusėje, kairėje – Gobergiškė. Gyvenvietę sudaro keli išaugę ir susilieję į vieną visumą kaimai.

Šiame Dauparų–Gobergiškės konglomerate gyvena apie 600 žmonių.

Pastaraisiais metais čia savo gyvenamąją vietą deklaravo 480 logistikos įmonėje "Vlantana" dirbančių užsieniečių vyrų. Didžioji jų dauguma – ukrainiečiai. Kur kas mažiau baltarusių, kazachų, moldavų, rumunų.

Tokį svetimšalių antplūdį pajuto aplinkinių kaimų žmonės.

Ko gero, labiausiai pokyčiais džiaugiasi vienintelės Dauparų parduotuvės savininkai, nes pirkėjų čia netrūksta.

Dažnai užsukantys vyrai perka ne tik maistą. Pardavėja neslepia, kad perkamiausia šių vyrų prekė – alus. Kaip ir lietuviai, šie vyrai noriai perka ir degtinę.

Neblogą uždarbį pastaruoju metu turi ir kelių apgyvendinimo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkai.

Tarp reisų čia gyvenantys vyrai neša pelną. Kai patalpų reikia užsakytoms vestuvėms, vairuotojai perkeliami į atokesnius kambarius.

Rizikuoja kirsdami greitkelį

"Normalūs žmonės, gal tik geria nemažai. Pačioje pradžioje manęs keli paklausė, ar esu vieniša, bet kai pasakiau, kad turiu šeimą ir pažinčių neieškau, nesikabinėjo", – atviravo vienoje tokių sodybų dirbanti pavardės nenorėjusi pasisakyti moteris.

Tiesa, mišrių šeimų kol kas įregistruota nebuvo. Tiesa ir tai, kad kai kurie svetimšaliai ieško tarp vietos moterų lengvai prieinamų. Panašu, kad kai kuriems jų tokios paieškos būna sėkmingos.

Panašiai kalbėjo ir parduotuvės darbuotoja. Pasak jos, vairuotojai ateina po kelis, nekelia konfliktų, nusiperka gėrimų, užkandos ir išeina. Moteris džiaugiasi, kad dar susikalba rusiškai.

Pasak jos, su vietos gyventojais atvykėliai bendrauja retai, bet ir priešiškumo kol kas nebūta.

Dauparuose kalbinti ukrainiečiai tikino priešiškumo iš vietos gyventojų nejaučiantys ir džiaugėsi galintys susikalbėti.

Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė teigė nusiskundimų nesulaukusi.

"Būtent dėl šių atvykėlių, skirtingai nuo kitų seniūnijų, kurios nyksta, mes plečiamės", – neslėpė seniūnė.

Vietos žmonės su siaubu stebi kasdienybe tapusį vaizdą, kai iš "Vlantanos" teritorijos išėję vairuotojai kerta judrią autostradą ir pėdina į kaimą plačiai pačių pramintu taku.

Nežinia, kas juos įspėjo, kad būtų atsargūs ir, susiruošę pereiti keturias judrias greitkelio juostas, apsivilktų ryškias, šviesą atspindinčias liemenes.

Truputį tamsesnio gymio, ramūs vyrai dažniausiai žingsniuoja iki parduotuvės, nusiperka alaus, degtinės ir eina į savo nakvynės vietas.

Klaipėdos rajono policininkai tikino, kad užsieniečiai jiems daug nerimo nekelia.

Šią vasarą būta atvejo, kai ukrainietis pasigedo piniginės, dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Netrukus nukentėjusysis pranešė piniginę radęs, tad tyrimas nutrauktas. Kaip ten buvo iš tikrųjų, policijos nedomina.

Žmogžudystė sukrėtė

Tokia ramybė ir abipusis pasitenkinimas tęsėsi iki šių metų liepos 23-iosios.

Ta diena tapo lemtinga 68 metų vietos gyventojui. Bet ne tik jam, ji pakeitė visų Dauparų ir Gobergiškės kaimų žmonių gyvenimus.

Anksčiau dieną namų durų nerakindavę lietuviai nuo šios dienos jau įprato pasitikrinti, ar niekas svetimas negali patekti į jų būstą.

Tądien viena Gobergiškės gyventoja savo namuose rado žiauriai nužudytą buvusį architektą. Mirusysis rastas su maišeliu ant galvos, kūnas buvo subadytas.

Atrodė, kad jo namuose kažko ieškota, tačiau vertybės liko nepagrobtos.

Ši istorija yra apaugusi didelėmis mįslėmis.

"Tai buvo gerbiamas kaimo žmogus, ramus, taikus, niekada nė su kuo nesipykęs. Išgerdavo, bet niekada nesišlaistė, niekada nieko neįžeidė. Kaimynai jo labai gaili. Jis nemėgo draugijos, į svečius pas jį niekas neužsukdavo, o ir jis neįsileisdavo, bet buvo geranoriškas ir geraširdis vienišius, su vietos gyventojais nesipyko ir jokių priešų neturėjo, – kalbėjo seniūnė. – Ši istorija yra apaugusi didelėmis mįslėmis. Kaimo žmonės apie tai daug šneka ir pradeda vieni kitus įtarinėti, nes tai – neeilinis nusikaltimas. Vietos gyventojai yra išsigandę, pradžioje būta net panikos. Tokioje ramioje gyvenvietėje tai yra neeilinis įvykis."

Dar didesnį nerimą žmonėms kelia faktas, kad įtariamasis, kuris buvo kelias savaites sulaikytas, dabar jau laisvėje.

Siaubo jausmo neatsikratantys kaimynai šiurpsta jau vien dėl to, kad nusikaltimas įvykdytas viduryje gyvenvietės, šviesiu paros metu.

Neigė nepaneigiamus įkalčius

Pradėję narplioti nusikaltimą pareigūnai apklausė daugybę vietos gyventojų.

Kriminalistams labai padėjo parduotuvės vaizdo kamerų įrašai, leidę nustatyti įtariamąjį.

Pasirodo, apie pusmetį lietuvių įmonėje dirbantis ukrainietis tą dieną girtavo su keliais vietos vyrais.

Vaizdo kamerų medžiaga atskleidė, kad ukrainietis su daupariškiu patraukė buvusio architekto namų link.

Vėliau lietuvis paliudijo, kad jie beldėsi į pensininko namus, bet nebuvo įleisti. Šeimininkas kalbėjo lietuviškai, atėjūnas – rusiškai, vyrai tąkart bendros kalbos nerado.

Daupariškis paliko juodu aiškintis, o pats nulingavo prie parduotuvės. Netrukus ten pat atėjo ir ukrainietis.

Praėjo dar šiek tiek laiko ir ukrainietis vienas pasuko į aukos kiemą. Vyrai jo klausė, ko jam ten. Vairuotojas mestelėjo čia gyvenantis. Bet tai buvo akivaizdi netiesa.

Pareigūnus stebina įtariamojo pozicija, nors vaizdo įrašai byloja ir liudytojas tikino, kad jis buvo prie nukentėjusiojo namų, o rasti pirštų atspaudai įrodo, jog svetimšalis buvo ir nužudytojo namuose, jis pats kategoriškai tai neigė.

Įtariamasis tvirtino ieškojęs, kur galėtų porai dienų apsistoti, lankęsis pas vietos gyventojus. Bet ir tai Gobergiškės žmonės paneigė, jie tvirtino su ukrainiečiu nebendravę.

Tiesa yra ta, kad šis vyras buvo užsukęs tik į vieną sodybą, kurioje tikėjosi rasti linksmo būdo merginą.

Vietos žmonės svarsto, ar žmogžudystė negalėjo būti įvykdyta spontaniškai.

Galbūt namo šeimininkas buvo neblaivus, galbūt neužsirakino durų, neatmestina, kad miegojo, o pabudęs pamatė svetimą žmogų ir su juo susikivirčijo ar net susikibo.

Baiminasi keršto

Pasvarstęs visus už ir prieš bylos tyrimą kuruojantis prokuroras apsisprendė nebeprašyti teismo tęsti suėmimo terminą.

Tad prieš porą savaičių įtarimų sulaukęs ukrainietis buvo išleistas į laisvę. Jis įpareigotas neišvykti, nors nuolatinės gyvenimo vietos Lietuvoje ir neturi.

Dauparus ir Gobergiškę ši žinia pasiekė tą pačią dieną.

Parduotuvės darbuotoja neslėpė jaučianti baimę, ar įtarimų sulaukęs svetimšalis neateis keršyti.

Žmonės baugščiai žvalgosi į nepažįstamuosius, svarstydami, jei ne įtartasis, tai kuris kitas galėjo įvykdyti žmogžudystę.

Kad tai būtų padaręs kuris nors saviškių, niekas netiki.

Nusikaltimo tyrimas užsitęsė, pareigūnai vėl tikrina kiekvieną įtarimą, dar kartą kalbina aukos kaimynus bei artimuosius.

Įmonės "Vlantana" direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Stončius patikino, kad įtariamasis šioje bendrovėje nebedirba.

"Tas žmogus, vos paleistas, išvažiavo iš čia kuo toliau, o ir mums tokios negarbės nereikia", – atviravo administracijos atstovas.

Dauparuose sutikti užsieniečiai tikino įtariamojo nepažinoję ir nieko apie nusikaltimą nežinantys.

Į kaimą bėga nuo drausmės

Pasak "Vlantanos" direktoriaus pavaduotojo, didžioji dalis užsieniečių apgyvendinama įmonės teritorijoje esančiame motelyje, kuriame telpa apie 100 vyrų.

Čia jie gyvena tik tol, kol yra mokomi tam tikrai kvalifikacijai įgyti ir ruošiami išvažiuoti reisą. Po to jie visi pabyra po Europą.

Po reiso Klaipėdos priemiestyje jie pabūna dieną ar kitą ir vėl išvyksta.

Tada gali rinktis, ar likti nakvoti įmonės teritorijoje, ar nuomotis būstą gretimose gyvenvietėse.

Anksčiau visi dirbti atvažiavę ukrainiečiai tilpdavo įmonės motelyje. Maždaug prieš metus jie plūstelėjo į Dauparus.

Algą gaunantys vairuotojai būstus šiame kaime nuomojasi patys.

Labai jaučiame skirtumą tarp jų elgsenos ir mūsų įpročių. Daugelis po maudynių išeidami iš prausyklos nusisuka dušo galvutę.

"Vairuotojų drausmei skiriame labai didelį dėmesį, auklėjame juos nuo pirmos dienos, kad priprastų prie mūsų papročių ir kultūros. Labai jaučiame skirtumą tarp jų elgsenos ir mūsų įpročių. Daugelis po maudynių išeidami iš prausyklos nusisuka dušo galvutę. Tokių ir panašių dalykų yra labai daug. Jiems įprasta bet kur numesti šiukšlę, čia pat sutrypti nuorūką. Esame gavę informacijos, kad Europoje prieš biuro langus išsirengę dubenėlyje pusnuogiai prausiasi. Visokių atvejų yra buvę, – atviravo S.Stončius. – Turime žmogų, kuris dar Ukrainoje renkant vairuotojus pradeda aiškinti, kad girtauti nebus galima. Jis tai kartoja ir kartoja nuolat. Kai prieš 15–20 metų pradėjome savo veiklą, apgirtusiam šaltkalviui dirbti buvo normalu, vairuotojai per pietus pasistatydavo butelį. Tokių dalykų pas mus nebėra seniai. Įmonės teritorijoje vairuotojai negali įpūsti nė šimtosios promilės dalies, turi būti absoliutus nulis. Motelyje gyvenančių vyrų blaivumą tikriname ir vakarais. Jeigu nutveriame daugiau nei 0,4 prom. girtumo, iškart atleidžiame ir išsiunčiame namo. Tai yra sunkus darbas, bet mes stengiamės, kad jie važiuotų čia ne kaip į balių, o rimtai dirbti."

Dalis vyrų yra nepatenkinti itin griežta darbdavių kontrole, todėl mieliau apsigyvena Dauparuose ar Gobergiškėje.

Vėlų vakarą eiti į svetimus namus tikrinti vairuotojų administracija negali.

Įmonės atstovai vykdo reidus net Europos šalyse, tikrina vairuotojų blaivumą automobilių aikštelėse.

Pasak S.Stončiaus, pažeidusių darbo drausmę pasitaiko kiekvieną savaitę.

Planuoja kviestis ir azijiečius

Įmonės administracijos atstovas pripažino, kad mieliau samdytų lietuvius.

Jų kultūros ir išprusimo lygis yra kitoks, jie ir kalbų daugiau moka, todėl mūsiškiai kur kas lengviau įsidarbina Vakarų Europoje.

S.Stončius teigė, kad iš viso būrio rusų iki šiol dirba tik vienas vairuotojas, atvykęs iš Kaliningrado.

Kylyje uosto teritorijoje laukdami vairuotojai surengdavo pobūvius su muzikantais, vos ne vestuves.

"Jis pas mus dirba gal 18 metų, bet toks tėra vienas. Rusai nepritapo. Jų įprotis vos sustojus traukti butelį mums nepriimtinas. Kylyje uosto teritorijoje laukdami vairuotojai surengdavo pobūvius su muzikantais, vos ne vestuves. Kreipėmės pagalbos į vokiečių tarnybas bei policiją, bet jie nieko negalėjo padaryti, – pasakojo S.Stončius. – "Vlantanos" vairuotojų sąraše yra 1,7 tūkst. vairuotojų, apie 50–60 procentų jų yra užsieniečiai. Jau svarstome, ar nebūtų geriau samdyti vairuotojus iš Indonezijos, Šri Lankos. Kol kas susilaikome nuo jų kvietimo dėl sunkesnio įdarbinimo. Latvių kompanija yra pasisamdžiusi apie 150 indoneziečių. Tai drausmingi ir ramūs žmonės, tik kad jiems čia šalta."

Jei bus daug problemų su ukrainiečiais, neatmetama galimybė juos pakeisti žmonėmis iš Rytų šalių.