Dukra kreipėsi į merą

Klaipėdos savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje svarstant svarbius miestui klausimus užvirė karštos diskusijos.

Atmosfera dar labiau įkaito prabilus apie planus pagerbti Lietuvos partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą, pakabinant atminimo lentą savivaldybės lėšomis.

Tai padaryti šių metų vasarį Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko paprašė pati Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A.Ramanausko-Vanago dukra.

Ji siūlė pakabinti atminimo lentą ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto (dabartinio Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto) pastato S.Neries gatvėje.

Čia A.Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937–1939 metais.

Planuojama, kad atminimo lentos gamybai ir pakabinimui prireiktų iki vieno tūkst. eurų.

Pasak A.Ramanauskaitės-Skokauskienės, Klaipėdos pedagoginiame institute prabėgo A.Ramanausko studijų laikas.

Todėl esą būtų prasminga šiais, A.Ramanausko-Vanago vardo metais miestui rasti būdą įamžinti pastatą memorialine lenta.

Juolab kad šiemet minimos ir A.Ramanausko-Vanago šimtosios gimimo metinės.

"Pučia arabus"

Šį partizanų vado dukters norą Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Titovas griežtai užprotestavo.

"Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje", – pareiškė jis.

"Mes neturime tokios informacijos", – suglumo projektą pristačiusi Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

V.Titovas, sklaidydamas atsineštus dokumentus, tikino galįs tai įrodyti.

Išgirdęs šiuos žodžius konservatorius Arūnas Barbšys įsiuto.

Esą atminimo lenta A.Ramanauskui-Vanagui – nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio akcentas, dėl kurio neturėtų kilti jokių klausimų.

"Jau "arabus" kažkokius pradėsite pūsti. Skleidžiate dezinformaciją. NKVD-istus ir visokius kitus okupantus, jeigu žudė, tai ir buvo už ką juos žudyti. Čia buvo kova, Lietuvos kova. O kiek lietuvių išžudė, ištrėmė?" – širdo A.Barbšys.

Tačiau V.Titovas laikėsi savo, jo žodžiais, tokiems žmonėms, kurie nenorėjo taikos, Klaipėda – ne vieta.

"Ne veltui kovojo, turbūt teisingai darė", – nenusileido A.Barbšys.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius, nesiveldamas į ginčus, paliepė balsuoti.

Be A.Titovo, daugiau prieštaraujančiųjų atminimo lentos atsiradimui, nebuvo.

Kitos rusakalbius klaipėdiečius vienijančio politinės jėgos – Rusų aljanso – atstovas Andrejus Kugmerovas nuo balsavimo susilaikė.

Šis projektas kitą savaitę dar bus svarstomas miesto tarybos posėdžio metu.

V.Titovas turėtų atsakyti?

Klaipėdietis V.Titovas jau seniai garsėja kontroversiškais pasisakymais ir siekiu įteisinti antrąją – rusų – kalbą uostamiestyje

Prieš porą metų politikas visus nustebino tarybos posėdyje pasirodęs su į švarko atlapą įsisegta Georgijaus juostele.

Šį akibrokštą jo kolegos traktavo kaip politinę provokaciją.

Pats V.Titovas aiškino, kad tai jo pagarbos ženklas "Klaipėdą išvadavusiems Raudonosios armijos kariams".

Tąkart uostamiesčio Etikos komisija vienbalsiai nusprendė, kad toks jo elgesys buvo neetiškas.

Maža to, V.Titovas buvo viešai išvadinęs Lietuvą fašistine valstybe ir dėl to sulaukė aršios kritikos.

Uostamiesčio Etikos komisijos narys Vytautas Čepas neabejojo, kad pastarasis V.Titovo išsišokimas peržengė sveiko proto ir moralės ribas, todėl nieko keista, kad A.Barbšys pasikarščiavo.

"Jis (V.Titovas – I.L) gana guvaus proto ir negali kalbėti tokių nesąmonių. Mes gi nerašome depešų Rusijai dėl to, kad joje yra paminklų ar gatvių pavadinimų žmonių vardais, kurie engė, kankino ir šaudė lietuvius. Reikėtų truputį kukliau elgtis ir remtis ne savo fantazija, o istoriniais šaltiniais. A.Ramanausko-Vanago vaidmuo pasipriešinimo judėjime yra nekvestionuojamas. Jeigu gerbiamas V.Titovas jaučiasi Lietuvos piliečiu, tai tegul atitinkamai ir elgiasi. O jeigu išmestu desantininku, tai tokie dalykai turi būti inkriminuojami ir už juos privalu atsakyti", – tvirtino V.Čepas.

"Ne V.Titovui spręsti, kas yra mūsų valstybės didvyriai ir kokie jų nuopelnai. Jeigu jis jaučiasi čia esąs Rusijos piliečiu, tegul rūpinasi rusų pasauliu Rusijoje. Mes svetimų teritorijų neužimame, čia yra mūsų žemė ir mūsų tvarka. Be reikalo nuolaidžiaujame – sisioja tau ant galvos ir sako, kad lietus lyja", – sąmojo nestokojo pašnekovas.

Moralė – ne protezai

Esą didžiausia problema ta, jog patys Klaipėdoje gyvenantys rusai įsitikino save, kad yra skriaudžiami, nors jokios skriaudos nepatiria. Visiems galimybės juk čia lygios.

"Moralė – tai ne dantų protezai, kuriuos įsistatai ir išsiimi, kada nori. Kai kuriems atrodo, kad rusų tautybės žmonės Klaipėdoje yra persekiojami, kad neturi tam tikrų teisių. Jeigu vaidenasi, tai neišmuši iš galvos. O kai paklausi, ko trūksta, neturi, ką pasakyti. Vienintelis rusų kankinimo būdas čia yra tai, kad jiems reikia mokėti kalbėti lietuviškai", – įsitikinęs V.Čepas.

Pati A.Ramanauskaitė-Skokauskienė stebėjosi Klaipėdoje verdančiomis diskusijomis, esą dar nė viename mieste jai nėra tekę išgirsti neigiamų atsiliepimų.

Visos šalies savivaldybės, į kurias ji kreipėsi, mielai sutiko įamžinti tėvo atminimą.

"Komentarų nevadinu ir nelaikau oficialia nuomone, nes kažkokie anonimai drumsti vandenį visada nori prieš valstybę. Partizanai buvo pripažinti laisvės kovotojais, ir tai yra visos valstybės pozicija, o ne vieno tarybos nario", – sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Lietuvoje yra daug A.Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo vietų, pavyzdžiui, Alytuje, Lazdijuose, to padaryti taip pat nepamiršo Kauno, Panevėžio bei Vilniaus miestai.