Sprendimas dėl rusų

„Arctic Fishing“ pinigus iš valstybės prašė priteisti dėl Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vieno iš prokurorų veiksmų.

Ši prokuratūra pagal Rusijos įmonių „Bering“ ir „Čatka“ prašymą vykdė tyrimą. „Arctic Fishing“ nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. negalėjusi eksploatuoti žvejybinių laivų „Žalgiris“, „Karalius“, „Jūros vilkas“, nes prokuroro sprendimu buvusi apribota jų veikla.

Teigta, kad laivai stovėję Norvegijos uostuose ir negalėję plaukti žvejoti krabų į Beringo jūrą. Dėl to bendrovė „Arctic Fishing“ patyrusi nuostolių.

Rado prokuroro klaidą

„Arctic Fishing“ noras prisiteisti nuostolius rėmėsi tuo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino Kauno prokuratūros sankciją. Tai lyg ir motyvas ieškoti dėl prokurorų veiksmų padarytos žalos.

Vilniaus apygardos teismas „Arctic Fishing“ prašymą priteisti pinigų už Kauno prokuratūros padarytą žalą atmetė. Teigta, kad atšauktas laikinas prokuroro sprendimas dėl nuosavybės apribojimo neįrodo, kad tai buvo neteisėta. Neva prokuratūra gavusi žinių iš Rusijos įmonių „Bering“ ir „Čatka“, kad laivų pirkimo dokumentai buvę suklastoti. 

Konstatuota, kad Kauno prokuratūroje priimant sankciją buvusi padaryta klaida ir jos pirmosios instancijos teismas to detaliau neanalizavęs.

Tuo bylos procesas teismuose nesibaigė. Lietuvos apeliacinis teismas liepė jį nagrinėti iš naujo. Konstatuota, kad Kauno prokuratūroje priimant sankciją buvusi padaryta klaida ir jos pirmosios instancijos teismas to detaliau neanalizavęs.

Nerado padarytos žalos

Antrą kartą bylą gavęs nagrinėti Vilniaus apygardos teismas „Arctic Fishing“ ieškinį prieš Kauno prokuratūrą, o kartu ir valstybę vėl atmetė.

Įvertinta, kad galėjo būti pažeista Kauno prokuratūros pareigūno pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau teismas nerado nuostolių, kuriuos galėjo patirti bendrovė „Arctic Fishing“. Ji su tuo nesutiko, teisme pateikė ekspertų bendrovės vertinimą dėl nuostolių.

Lietuvos žuvininkystės tarnybos duomenimis, nurodyta, kad ginčo metu laivas „Karalius“ gaudė snieginius krabus, „Žalgiris“ neturėjo galiojančios klasės liudijimo dokumento, buvęs sulaikytas Norvegijos teismo. Šio teismo sankcijos buvusios taikytos ir laivui „Jūros vilkas“, kuris sulaikymo metu buvo remontuojamas. Kai pasibaigė Norvegijos teismo areštas, jis išplaukęs žvejoti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu paliko galioti jau minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Konstatuota, kad  Kauno prokuratūros pareigūno pareiga elgtis atidžiai buvusi pažeista, tačiau piniginė sankcija nei jam, nei valstybei netaikyta. Nustatyta, kad nebuvę nuostolių, nors „Arctic Fishing“ atstovai su tuo nesutiko. Jie tikino, kad nuostoliai buvę dėl įgulų prastovų, remonto išlaidų, kuriuos pervarius laivą į Rygą būtų buvusios mažesnės.

Teisme taip pat konstatuota, kad Kauno prokuratūros prašymas dėl sankcijų „Arctic Fishing“ laivams į Norvegiją nebuvęs išsiųstas. Tik po sankcijos termino 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvęs išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Norvegijos teisėsaugai. Prašyta duomenų apie Norvegijos uostuose iki 2016 m. liepos 31 d. „Arctic Fishing“  laivams taikytus areštus.

Šis teismo sprendimas dar ne galutinis, jis gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.