Vienas garsiausių Lietuvos egzorcistų Arnoldas Valkauskas neatmeta, kad šalį sukrėtęs ir neįtikėtinai ilgai atomazgos nesulaukiantis pedofilijos skandalas neapsiėjo be blogio jėgų įsikišimo.

Iškrypimuose – blogio sėkla

"Kalbant apie seksualines perversijas, kiek man teko susidurti ar su svingeriais, ar su homoseksualais – tai apsėdimas. Pagal bendrą logiką pedofilija yra kažkas nenormalaus. Kalbu apie patį reiškinį, ne konkretų atvejį. Kas yra pedofilija? Vaikų niekinimas. Globaliai žiūrint, kiekviena nuodėmė, kuri žeidžia žmogaus orumą, yra bendradarbiavimas su piktąja dvasia ar apsėdimas", – konstatavo dvasininkas.

Ruklos dalinio karo kapeliono ir dogminės teologijos mokslų daktaro žodžiais, žmogžudystės, kaip ir savižudybės, – taip pat susijusios su šėtoniškų jėgų apraiškomis.

Tačiau į kategoriškus vertinimus kunigas nelinkęs. Ir ne vien dėl to, kad vadinamojoje pedofilijos byloje gausu neaiškumų ir prieštaringų hipotezių.

A.Valkausko teigimu, vien iš pažiūros šiaip sau nuspręsti, ar žmogus apsėstas, ar ne – faktiškai neįmanoma. Tam reikalingas atsakingas tyrimas, ypač iškilus abejonėms dėl psichinių negalavimų.

Esą piktąsias jėgas patikimiausiai demaskuoja malda ar apsėstojo sąlytis su šventomis relikvijomis, pašventintais daiktais.

"Kaip sako garsus ispanų egzorcistas Jose Antonio Fortea, kad žmogus apsėstas, gali išduoti sertifikatą, o kad neapsėstas – nepasakysi nė apie vieną. Kitąkart meldiesi kartą, antrą, o piktoji dvasia pasirodo tik po trečio karto", – aiškino A.Valkauskas.

Stalinas – demono vaikas?

Ar demoniškos jėgos gali veikti ir per aukščiausios valdžios asmenis? Galbūt kunigas įžvelgia tokio veikimo apraiškų Lietuvoje?

"Ką ten nustatinėsi, yra ir įdomesnių dalykų, – šyptelėjo A.Valkauskas. – Bet gali būti. Gali net valstybę valdyti. Kaip vertinti Stalino, Hitlerio fenomeną? Niekas jų nepatikrino. Bet kad tai buvo demono vaikai, jokios abejonės."

Tokie egzorcisto samprotavimai ir jo patirtis sulaukia toli gražu ne vienareikšmių vertinimų. Pašnekovas prisipažino, kad į skeptišką nusistatymą nekreipia dėmesio.

"Visame pasaulyje taip – kol su tuo nesusidūrei, niekaip nepatikėsi", – tvirtino A.Valkauskas.

Pašnekovas atvirai kalbėjo, jog egzorcizmo praktika kadaise ir jam kėlė šypseną.

"Vyrams tai vis tiek iššūkis, moterims gal lengviau įsivaizduoti. Vyrui norisi viską pačiupinėti – matai, kažkas darosi, turi patikėti, nėra lengvas tas patikėjimo aktas, o be jo nieko nevyksta", – aiškino pašnekovas.

Kunigas prisiminė, jog su apsėdimo reiškiniu akis į akį pirmąkart susidūrė dar prieš 20 metų, savo tarnystės Šiauliuose metu.

"Tuo laiku kažkas parodė per televiziją apie spiritizmo seansus, ir užėjo manija burti su adata. Po to psichiatrijos ligoninės buvo pilnos žmonių. Po vienų mišių su Šiaulių psichiatrais gėrėme kavą, aš ir pasiteiravau – įdomu, ar šiais laikais būna apsėdimų. Vienas psichiatras, kuris dar ir šiandien dirba, sako – kiek nori. Tada pamaniau – išdirbai tiek metų, pačiam susimaišė protas", – šypsojosi A.Valkauskas.

Naktį – pėsčiomis į kapines

Tuomet kunigas susipažino su viena sutuoktinių pora, kuri į Šiaulių psichiatrijos ligoninę pateko po spiritizmo seansų.

"Istorija labai charakteringa. Iš pradžių adata sudėsto raides, po to parodo raidę – supranti žodžius, paskui pradedi suprasti visą frazę. Po to pasigirdo vidinis balsas – įdomiausia, kad abiem kartu. Ir jie bendravo su ta "dvasia" – ji prisistatė kaip autoavarijoje žuvusi moteris. Iš pradžių "dvasia" jiems padėjo, po to pasitraukė, vėl pasirodė ir ėmė tyčiotis. Paskutinis etapas – kai tas balsas liepė trečią valandą nakties nueiti į kapines, nusikirpti plaukus ir iškloti juos viena kryptimi ir kita. Žmonės savo mašinos neturėjo, o taksi juk nevažiuosi. Ir trečią valandą nakties ėjo pėsti į kapines. Bet staiga juos suėmė baisus siaubas. Ką daryti – į policiją neisi, pas kunigą – neatėjo į galvą. Patys prisistatė į psichiatrijos ligoninę. Apramino vaistais, bet daugiau jiems padėti niekas nebuvo pajėgus. Taip pirmą kartą susidūriau su tokiais dalykais. Radau zakristijoje seną maldų apeigyną. Tik be vyskupo leidimo jų kalbėti negalima. Pamaniau – nei šis, nei tas, prašysiu dabar vyskupo leidimo, kvailai atrodysiu. Nuvažiavau pas juos, paskaičiau, priėjo žmonės išpažinties, ir dingo tas balsas", – neįtikėtiną istoriją pasakojo kunigas.

Po oda judėjo gyvatės

Šiandien A.Valkauskas yra vienas iš nedaugelio oficialiai skirtų Lietuvos egzorcistų. Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, veiklos nepristigtų ir daugiau kunigų.

"Dabar esame septyniese. Manau, kad visi kunigai turėtų turėti vyskupo skyrimą – darbo netrūktų", – tvirtino dvasininkas.

Paklaustas, ar egzorcizmo seansai turi ką nors bendra su šios tematikos filmais, A.Valkauskas teigė, jog atspirties tašku galėtų būti senoji "Egzorcisto" versija. Ši juosta sukurta remiantis tikra istorija.

"Tik filme viskas vyksta labai greitai, o iš tiesų už tą vaiką meldėsi dvejus metus, kol jis buvo išlaisvintas", – aiškino pašnekovas.

A.Valkauskas pripažino, jog egzorcizmo ritualų metu yra tekę matyti sveiku protu nesuvokiamų dalykų.

"Žmogus demonstruoja fizines galimybes peržengiančius požymius – ant nugaros atsiranda kumščio dydžio guzai, esu matęs, kaip vienai moteriai po oda trys grupės gyvačiukų ėmė lakstyti. Arba žmogus prabyla įvairiomis kalbomis. Niekada negali parodyti, kad bijai. Nors mintys lenda įvairiausios – matai, kad žmogų trauko, ir tuo metu net imi galvoti, kad Dievo nėra. Sunku pasakyti, ką tada jauti – šaltis, lyg badymas adatėlėmis. Labiau siaubas, tik nėra kaip jo pavaizduoti. Faktiškai vienas nesimeldi, tai nėra gerai, turi būti maldos grupė – du, trys, keturi žmonės. Staiga visiems tarsi vinimi kas smogia į galvą. Smūgis toks, kad atrodo lyg insultas ištiko. Bet po to atsiranda praktika, nebekreipi dėmesio, žinai, kad praeis", – aiškino kunigas.

Paleistuvystė – apsėdimas

A.Valkauskas neslėpė, kad pirmieji egzorcizmo seansai kainuodavo nemažai nervų. Ne veltui egzorcistams keliami tam tikri reikalavimai.

"Labai fantazija atsidaro. Užtat skiriant yra reikalavimai – kad nebūtų pernelyg jaunas, lengvatikis, kad būtų pakankamai mokytas ir neįžiūrėtų visur pavojaus ženklų. Reikia įžvelgti, kiek tie simboliai reikšmingi. Visur gali simbolius įžiūrėti, paskui susirgsi", – tvirtino pašnekovas.

A.Valkauskas aiškino, kad katalikų bažnyčia egzorcizmo seansų metu neleidžia naudoti jokių komunikacijos priemonių.

"Stačiatikiai tai ir filmuoja. Be to, ir mūsų žmonės nesutiktų. O rusai kitokio mentaliteto. Sako, kad nori perspėti kitus žmones", – kalbėjo pašnekovas.

A.Valkauskui norėtųsi, jog egzorcizmas būtų siejamas ne su šėtono reikšmingumu, o priešingai – su Dievo galybe.

Pašnekovo teigimu, didžiausios problemos kyla dėl to, kad daugelis nusigręžė nuo tikėjimo, o esą apsėdimas ateina per nuodėmingą gyvenimą.

Dvasininkas kuo rimčiausiai vardijo tokias blogybes kaip paleistuvystė, grupinis seksas, pornografinių filmų žiūrėjimas.

A.Valkauskas apgailestavo, kad užuot kreipęsi pagalbos į dvasininką, šiandien žmonės neretai mieliau keliauja pas būrėjus, magus ar ekstrasensus, pasineria į okultizmą, praktikuoja meditaciją.

"Tikėjimas pas mus silpnas, nei jis tradicinis, nei koks, nesuprasi. Sveikiausias dalykas – atsigręžti į tikėjimą ir nueiti išpažinties. Bažnyčia irgi ne visada savo vaidmenį atlieka, nes nesuteikia autentiško asmeniško liudijimo, santykio su tikinčiaisiais", – pripažino dvasininkas.

Kas tai yra egzorcizmas

Egzorcizmas (lot. exorcismus) - demonų ar piktųjų dvasių išvarymo iš tariamai apsėstų žmonių praktika. Jos kilmė gali siekti dar priešistorinius šamanų apeigų laikus. Egzorcizmas praktikuojamas daugumoje didžiųjų religijų - krikščionybėje, judaizme, islame. Kai kurios religijos, kaip antai, sikhų, egzorcizmą kategoriškai draudžia.

Egzortas - Romoje išleista knygelė, kuri skiriama kunigams egzorcistams. Tai sena ir ypatingų maldų, kurias Bažnyčia naudoja prieš piktojo galią, forma. Bažnyčios katekizmas aiškina, kad egzorcizmo tikslas - Jėzaus Bažnyčiai patikėta dvasinė galia išvaryti piktąsias dvasias arba išvaduoti iš jų įtakos.

Istorijoje yra žinomas ne vienas plačiai nuskambėjęs apsėdimo atvejis. Tačiau toli gražu ne visi egzorcizmo seansai baigėsi sėkmingai. Pasakojama, kad 1991-aisiais viename nedideliame Italijos miestelyje vienas dvasininkas bandė išgydyti penkiolikametę mergaitę be vyskupo palaiminimo. Kai po dviejų valandų nuo egzorcizmo seanso pradžios mergaitės mama įėjo į kambarį, kunigo kūną rado sudraskytą.