Diskusijos rajone virė dėl silikatinių plytų pastato, kuris užgožia Gargždų katalikų bažnyčios kompleksą. Iš patalpų išsikrausčius paštui, pastatą nuspręsta parduoti.

Rajono taryba nubalsavo, kad neskelbiamų derybų būdu iš Lietuvos pašto 772,6 kv. m ploto pastatas su parduotuve būtų nupirktas.

Tačiau pats statinys, rajono gyventojų akimis, yra bevertis. Žmonės nori, kad jis būtų nugriautas, o aikštė, esanti priešais bažnyčią, taptų erdvesnė.

Užsimenama, kad joje galėtų vykti ne tik kultūriniai renginiai, bet ir turgūs.

Kur Gargžduose iki XVIII a. pabaigos būdavo rengiami turgūs, nėra žinoma. Miestelis privilegiją rengti turgų gavo 1600-aisiais.

Po 1786 m. gaisro pasikeitė Gargždų urbanistinė struktūra.

Bandysime tartis.

Iš linijinės struktūros gyvenvietės, kurioje užstatymas koncentravosi palei dabartinę J. Basanavičiaus g., Gargždai ėmė virsti radialinio tipo gyvenviete.

XVIII a. pab. nauja vieta katalikų bažnyčiai buvo parinkta arčiau dvaro sodybos. Prie jos pradėjo formuotis stačiakampė turgaus aikštė, ji tapo miestelio centru.

Svarbiausia erdvine dominante tapo katalikų bažnyčia, kuri per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. birželio 22 d. sudegė kartu su didele dalimi kitų miesto pastatų.

Bronius Markauskas. 

Buvusi turgaus aikštė 1956 m. buvo padalinta pusiau, čia pastačius komunistų partijos komiteto pastatą. Šiuo metu jame veikia Gargždų muzikos mokykla.

Taip aikštė stalinistinės architektūros pastatu buvo perskirta į dvi dalis – šiaurinę, tuomet dar grįstą akmenimis, ir pietinę – Savivaldybės aikštę.

Savivaldybei priėmus sprendimą nupirkti ir nugriauti pašto pastatą, būtų sprendžiama automobilių stovėjimo problema.

Prieš keletą metų Lietuvos paštas būtų sutikęs pastatą parduoti už 170 tūkst. eurų. Dabar kaina pakilo – prašoma 390 tūkst. eurų.

Vis tik Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas viliasi, kad dėl pašto kainos pavyks pasiderėti.

„Turime atsiųstą Lietuvos pašto pasiūlymą. Bet kaina yra aukšta. Planuojame susitikti su susisiekimo ministru. Bandysime apeliuoti į tai, kad ne savo reikmėms, o visuomenės poreikiams norime nupirkti ir nugriauti. Bandysime tartis“, – patikino B. Markauskas.