Elektros linijos tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ statytojai jaučiasi visagaliai svetimoje žemėje – neturėdami privačios žemės savininko sutikimo ir sutarties, vis tiek pradėjo kasimo darbus.

Iškasė pasėlius

Klaipėdos rajono gyventojas Stasys Gvažiauskas nustėro rytą Klaipėdos rajono Rimkų kaime savo žemėje išvydęs buldozerį, kasantį duobes ir verčiantį jo pasėlius.

„Negalėjau patikėti tuo, ką pamačiau. Paklausiau, kas čia šeimininkauja mano žemėje? Archeologais prisistatę žmonės pareiškė, kad juos pasamdė įmonė „Litgrid“ ir jie turi atlikti žvalgomuosius kasinėjimus“, – aiškino S.Gvažiauskas.

Įmonės „Archeologiniai kasinėjimai“ archeologais prisistatę darbuotojai, žemės savininko paklausti, kodėl iškasė pasėliuose duobes, jei sutarties su įmone „Litgrid“ ir žemės savininku nėra, o teismas nėra išsprendęs tarp jų kilusio ginčo, atšovė, kad jie turi visus reikalingus dokumentus, ir net nemėgino stabdyti technikos.

Elektros energijos operatorius – įmonė „Litgrid“, kuri tiesia elektros liniją per privačias žemes, pirmiausia turėtų sudaryti sutartį su žemės savininku, kad jo sklype galėtų pradėti darbus. Savininkui nesutikus ar jo neradus, žemės servitutą įsakymu gali nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vedėjas. Jei ir to nepavyktų padaryti, bendrovė gali kreiptis į teismą.

S.Gvažiauskas įsitikinęs, kad jo žemėje ši įmonė bent kol kas neturi jokio teisinio pagrindo darbuotis.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Rima Petkienė gegužės 24 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo S.Gvažiausko šeimos sklype nustatė servitutą, kuris leidžia įmonei „Litgrid“ naudotis privačia žeme elektros perdavimo linijos tiesimui.

„Tačiau šį sprendimą aš galiu apskųsti teismui, tuo ir užsiimu šiuo metu“, – aiškino žemių savininkas.

Nustatyti terminai šiam žingsniui nėra pasibaigę.

Varstė tarnybų duris

„Kur tik aš nepuoliau ieškoti teisybės. Visose įstaigose man aiškino, kad niekas neturi teisės kasinėti mano žemės, tačiau niekas taip ir nesiruošė sustabdyti savivaliautojų“, – aiškino S.Gvažiauskas.

Pasipiktinęs elektros kabelio tiesėjų elgesiu, vyras nuskubėjo į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių.

„Šios tarnybos darbuotojas pareiškė, kad skyrius jokių leidimų tokiems darbams nedavė. Jie gali išduoti leidimus tik valstybinėje žemėje statomiems objektams. Po to nuskubėjau į Statybos inspekciją. Išgirdau, kad ji pultų vaikyti buldozerių, jei jie raustų valstybinę žemę. Tad kur žmogui kreiptis, jei kažkas savivaliauja privačioje žemėje?“ – piktinosi gyventojas.

Nesulaukęs pagalbos, vyras pravėrė Klaipėdos rajono savivaldybės duris.

„Čia man taip pat buvo paaiškinta, kad niekas be leidimo negali dirbti mano žemėje. Bet valdininkai tikino, kad jie negali kištis“, – sakė S.Gvažiauskas.

Galiausiai vyras su pareiškimu nuskubėjo į Klaipėdos rajono policijos komisariatą.

„Čia budėtojų dalyje net pareiškimo niekas nenorėjo priimti. Pasiuntė mane į seniūniją. Ilgai aiškinau ir įtikinėjau policijos pareigūną priimti mano pareiškimą, nes prieš keletą metų mane patį ta pati policija buvo nubaudusi, kad aš nuo savo žemės nustūmiau svetimo žmogaus sudėtas šiukšles. O dabar, kai svetimi savivaliauja mano žemėje, mane pasiunčia į seniūniją arba liepia kreiptis į antstolius“, – kraupo vyras.

Prisipažino neturėję leidimo

Kol žemės savininkas dvi dienas blaškėsi po įvairias institucijas, privačios žemės rausėjai S.Gvažiausko sklypą paliko tik trečiadienio rytą, kai įvykio vietoje išvydo žurnalistus.

„Mes pripažįstame, nepagalvojome, kad reikia savininko leidimo. Mums buvo pasakyta, kad yra servitutas šiai teritorijai ir mes galime pradėti darbus, nesvarbu, apskųs ar ne žmogus šį sprendimą“, – vakar iškasinėtuose pasėliuose aiškino archeologai Vyrautas Juškaitis ir Giedrė Piličiauskienė.

Archeologai tikino, kad jie nuėmė tik viršutinį žemės sluoksnį ir didelės žalos nepadarė.

Išprašyti iš privačios žemės, archeologai leidimo darbams vakar nuskubėjo į Dovilų seniūniją.

„Žmonės nesupranta, kad žemės savininkas patiria nuostolius, juk iškasinėjo jau augančius pasėlius. Juk viskas pinigus kainuoja. Tad kodėl kažkas, su niekuo nederinęs, gali imti ir iškasti juos? Verslo žmonės dažnai tuos paprastus žmogelius nori pastumti ir nepaisyti jų interesų“, – aiškino Dovilų seniūnė N.Ilginienė.

Reikalauja kompensuoti nuostolius

Dovilų seniūnė atsisakė duoti bet kokius leidimus tokiems darbams.

„Tai privati žemė. Pats žmogus turi duoti leidimą, jis turi žinoti, kaip ir kas kompensuos jam nuostolius. Paprastą žmogų net ir tokio projekto vykdytojai privalo gerbti“, – aiškino seniūnė.

N.Ilginienė gyventojui pasiūlė išdėstyti raštu, kokius nuostolius patyrė, ir ėmėsi sudaryti komisiją, kuri įvertintų jų pagrįstumą.

„Tai gali padaryti ir savivaldybės Žemės ūkio skyrius“, – paaiškino seniūnė.

Už iškastus kviečius S.Gvažiauskas nurodė patyręs 500 litų nuostolį, tačiau archeologai spėjo atlikti kasinėjimus tik poroje vietų, bet žadėjo nukasti apie 600 metrų juodžemio. Juostas po keliolika metrų tyrinėtojai žadėjo kasti išilgai sklypo palei elektros laidų liniją.

„Aš net nesu pasirašęs sutarties su „Litgrid“, kad sutikčiau su jų siūloma 13,6 tūkst. litų kompensacija už tai, kad jie iškas tranšėjas ir nuties elektros liniją per mano žemę. Aš nesutinku su jų sąlygomis. Juk šią liniją jie turės prižiūrėti. O kas kompensuos už tai, kad visą likusį gyvenimą čia važinės jų technika? Mano žemės vertė kris, atsiras apribojimai. Norėsiu keisti paskirtį ir nusitiesti kelią į savo sklypą, pats to negalėsiu daryti, nes visi bijos, kad jų kabelį pažeisiu. Teks mokėti šimtus kartų daugiau pačios linijos valdytojams, kad sau kelią galėčiau nusitiesti“, – savo poziciją aiškino ūkininkas.