Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, prašymus mokytis profesinėse mokyklose jau pateikė per 12 tūkst. kandidatų. Šiais mokslo metais planuojama priimti per 19 tūkstančių mokinių. Klaipėdos profesinės mokyklos taip pat nesiskundžia moksleivių dėmesio trūkumu.

Stinga motyvacijos

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius Valentinas Radavičius tvirtino, kad norinčiųjų mokytis įstaigoje yra nemažai. Anot jo, judėjimas dar vyksta.

„Kiek tiksliai jaunuolių pradės mokytis pasirinktas profesijas, dar nėra aišku. Organizuosime ir papildomą mokinių priėmimą į laisvas vietas mokykloje. Rezultatai aiškūs taps tik pačioje rugpjūčio pabaigoje. Tačiau jau dabar matome, kad jaunuolių įstaigoje netrūks. Užsibrėžtus tikslus tikimės įgyvendinti“, – kalbėjo V.Radavičius.

Anot jo, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje daugiau ar mažiau paklausios visos siūlomos profesijos. Baigę pagrindinę mokyklą jaunuoliai gali mokytis automobilių mechaniko, automobilių kėbulo remontininko, automobilių elektromechaniko, suvirintojo, smulkiojo verslo paslaugų teikėjo, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus, apeigų ir švenčių organizatoriaus, vizualinės reklamos gamintojo, kirpėjo, higieninės kosmetikos kosmetiko, apdailininko specialybių.

Baigus vidurinę mokyklą, galima rinktis automobilių mechaniko, automobilių elektromechaniko, vizualinės reklamos gamintojo, apeigų ir švenčių organizatoriaus, kirpėjo, higieninės kosmetikos kosmetiko bei auklės profesijas.

Tačiau įstaigos direktorius pastebėjo, jog nemažai stojančiųjų neturi motyvacijos mokytis pasirinktų dalykų. Anot pašnekovo, 10 ar 12 klasių baigę jaunuoliai dažniausiai nežino, ko nori, ir būsimas profesijas renkasi neatsakingai.

„Pastebime, jog mokyklose trūksta žinių apie profesinį orientavimą“, – sakė V.Radavičius.

Lemia demografinės problemos

Klaipėdos turizmo mokyklos direktorius Audrius Kurlavičius teigė, kad šiuo metu laisvų mokslo vietų įstaigoje dar yra.

„Norintieji mokytis bet kurios mūsų siūlomos specialybės dar gali suskubti ir atnešti dokumentus. Pastaruoju metu situaciją pagyvino praėjusią savaitę finišavęs antrasis priėmimo į universitetus etapas. Neįstoję į aukštąją ar gavę mokamą vietą jaunuoliai atvyksta ir į profesinę mokyklą“, – kalbėjo direktorius.

Pašnekovas informavo, kad kaip ir ankstesniais metais populiariausiomis Klaipėdos turizmo mokykloje išlieka virėjo bei padavėjo ir barmeno profesijos. Dėl atsiradusių konkurentų kiek mažiau moksleivių surenkama į viešbučio darbuotojo specialybę.

„Tokiu optimizmu, kaip Švietimo ir mokslo ministerija, netrykštu, tačiau situacija nėra ir bloga. Taip, mokytis pradeda kiek mažiau jaunuolių, tačiau tai lemia bendra šalies situacija. Pirmiausia – mažėja gimstamumas. Visi matome, kad Klaipėdoje mokyklas baigia vis mažiau jaunuolių. Natūralu, kad ir į profesines mokyklas jų susirenka ne taip gausiai. Be to, labai daug jaunų žmonių išvyksta į užsienį. Norėtųsi surinkti ir daugiau jaunuolių, bet ir dabartinė padėtis yra stabili“, – kalbėjo direktorius.

Lėmė permainos

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, jog aktyviai vykstantis priėmimas rodo, kad susidomėjimas profesiniu mokymu nemąžta.

Viceministrės Genoveitos Krasauskienės teigimu, daugėja moksleivių, norinčių išmokti amato, o profesinėmis mokyklomis domisi nemažai aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių.

Anot jos, tam įtakos turėjo pastaruosius metus profesinio mokymo sistemoje vykstančios svarbios permainos: sparčiai atnaujinama mokymo bazė, glaudus profesinių įstaigų ir verslo atstovų bendradarbiavimas, plačios galimybės, baigus profesinę mokyklą, įsidarbinti arba toliau mokytis kolegijose ir universitetuose.

Paklausūs IT specialistai

Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai informavo, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, išlieka tendencija: profesines mokyklas renkasi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Tokių asmenų prašymų jau pateikta per 800 – 36 proc. daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.

Didžioji dauguma iš pareiškusiųjų norą mokytis profesinėse mokyklose yra įgiję pagrindinį išsilavinimą ir siekia kartu su kvalifikacija įgyti vidurinį išsilavinimą. Taip pat daugiau nei 5 000 kandidatų turi vidurinį išsilavinimą.
Remiantis Lietuvos darbo biržos 2014 m. įsidarbinimo galimybių barometru, didelius šansus gauti darbą turi IT ir ryšių sistemų specialistai, plataus profilio statybininkai, suvirintojai, miškų ūkio darbuotojai, virėjai bei kt.

Daugiausia mokinių planuojama priimti į profesinio mokymo programas, kuriose galima įgyti šias darbo rinkoje paklausias kvalifikacijas.

Informacija

Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų. Jose galima įgyti kvalifikaciją arba kvalifikaciją kartu su pagrindiniu arba viduriniu išsilavinimu. Į profesines mokyklas taip pat priimami suaugę asmenys, kurie siekia patobulinti ar įgyti naują kvalifikaciją.

74 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo apie 300 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.

Profesinis mokymas yra nemokamas pirmą kartą kvalifikaciją įgyti siekiantiems asmenims, pažangiems mokiniams mokamos stipendijos, jie aprūpinami bendrabučiu.