Apie darbą

Didžiausiai nevalstybinei mokyklai Klaipėdos apskrityje, savo mokinių pasiekimais garsinančiai ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą, vadovaujanti doc. dr. R.Kontautienė nuo pat vaikystės žinojo, kad pasuks pedagogės keliu.

Studijoms R.Kontautienė pasirinko dvigubą specialybę – muzikos ir pradinių klasių mokytojos. Dar jų metu moteris sukūrė šeimą, gimė dukra Rūta.

"Kai po studijų gavau paskyrimą dirbti dabartinėje Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dukrelei tebuvo pusė metų", – prisiminė moteris.

Bėgant laikui R.Kontautienė dirbo ir kitose mokyklose: "Smeltės", vėliau – "Varpo".

"Troškau būti gera pradinukų mokytoja, kunkuliavau entuziazmu, o šalia – šilti ir patyrę kolegos", – dėstė viena šių metų pretendenčių į Metų klaipėdietės apdovanojimą.

Pašnekovė prisiminė greitai supratusi, kad pedagogo darbas – kūryba, todėl nestokojo laisvės ir ėmėsi kurti savitą mokymo stilių.

Naujas karjeros posūkis talentingos pedagogės laukė dirbant "Varpo" vidurinėje mokykloje, kai ji buvo paprašyta parengti ir perskaityti pranešimą vienoje Klaipėdos pedagogų konferencijoje.

R.Kontautienės pranešimas sudomino profesorę, habilituotą daktarę Audronę Juodaitytę, kuri netrukus pasiūlė imtis mokslinių tyrimų.

Vėliau moteris pradėjo dirbti Klaipėdos universitete, kur atsirado Vaikystės pedagogikos specialybė.

Tada jau devynerių metų pedagoginės praktikos turėjusi R.Kontautienė pasinėrė į mokslinę veiklą, įstojo į doktorantūrą, po penkerių metų studijų apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją ir aktyviai tęsė mokslinę veiklą.

"Išėjusi dirbti į universitetą apie penkerius metus gyvenau be mokyklos. Man labai jos trūko. Ypač tai pajausdavau rugsėjo 1-ąją. Žvelgdavau į mokinukus su gėlėmis ir norėdavosi verkti", – neslėpė R.Kontautienė.

Moteris pripažino, jog grįžti norėjo į kitokią mokyklą – mažesnę, kur mokytojams lengviau pažinti vaikus, padėti jiems atsiskleisti.

"Norėjosi kitokios ir mokyklos aplinkos – jaukesnės, pripildytos mokytojų, vaikų ir tėvų dvasinio bendrumo, žmogiškos šilumos", – kalbėjo direktorė.

Idėja kurti tokią mokyklą buvo užvaldžiusi ir R.Kontautienės kolegę bei bičiulę Eloną Kerpienę. Mokyklą įkūrusios moterys drauge dirba iki šiol.

"Mokyklos kūrimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas, pareikalavęs ir asmeninių iššūkių, ir rizikos, ir begalinio atsidavimo savo idėjai, savo darbui. Stengiausi daryti tai, kuo tikėjau, nuoširdžiai ir su meile. Darbas mokykloje buvo ir yra mano gyvenimas", – teigė pašnekovė.

Jau 12 metų licėjuje rengiamos profesionalių dailininkų parodos, kuriama mokyklos paveikslų galerija. Mokyklos bendruomenė taip pat palaiko įvairius labdaros ir paramos projektus.

Apie šeimą

R.Kontautienės tėtis į uostamiestį atvyko po inžinerijos mokslų studijų Vytauto Didžiojo universitete.

Visą gyvenimą dirbęs vadovaujamą darbą statybinėse organizacijose vyras prisidėjo prie didžiausių miesto objektų atsiradimo.

"Klaipėdoje tėtis sutiko mano mamą. Klaipėdoje abu sukūrė šeimą", – atviravo R.Kontautienė.

Moters mama troško, jog abu jos vaikai – dukra ir sūnus – pasuktų pedagogikos keliu.

Tačiau brolis patraukė tėvo pėdomis – pasirinko inžineriją.

R.Kontautienės dukra Rūta pasirinko gydytojos kelią, o po studijų Vilniuje toliau mokytis išvyko į Angliją. Čia sukūrė šeimą.

Nors pašnekovę nuo jos dukros skiria daugybė kilometrų, artimas ryšys nemažėja.

"Norėčiau, kad gyventų čia, Lietuvoje, o dar geriau – Klaipėdoje. Bet svarbiausia, kad ji būtų sveika ir kad jaustųsi laiminga", – atviravo R.Kontautienė.

Apie pomėgius

Nors atsakingos pareigos ugdant jaunąją klaipėdiečių kartą reikalauja daug laiko, vienai didžiausių savo aistrų – pažintinėms kelionėms – R.Kontautienei pavyksta atrasti laiko.

"Esu "susirgusi" jomis. Taip pažinau daugumos Europos šalių kultūrą, meną, turėjau galimybę grožėtis gamtos sukurtais stebuklais", – bėrė pašnekovė.

Kai talentingai pedagogei prireikia atsiplėšti nuo kasdienybės, ji pasineria į meno darbų parodas, koncertus, teatrą. Dienas moteris dažniausiai baigia su knyga.

Pašnekovė pastebėjo, kad jai itin svarbus ir ryšys su gamta, todėl ji entuziastingai sodininkauja. Moteris neslėpė itin vertinanti laiką, kurį gali praleisti kartu su artimaisiais.

"Tam visada stengiuosi susitaupyti sekmadienį", – sakė ji.

Apie Klaipėdą

Uostamiestyje gimusi ir užaugusi R.Kontautienė neslėpė šiltų jausmų šiam miestui.

"Išvaikščiotos visos senamiesčio gatvelės, tradiciniais tapę pasivaikščiojimai pajūriu. Brangus man šis miestas, nes iki dabar čia gyvena mano šeima – tėveliai, brolis su savo šeima. Esu tikra klaipėdietė", – teigė viena finalininkių.

Gyvenimo credo

"Nuoširdžiai ir su meile. Tai man padiktuoja geriausius sprendimus, mažiausią tikimybę suklysti, užgauti kitą. Tai užaugina sparnus svajonėms, suteikia jėgų dideliems darbams", – neabejojo R.Kontautienė.

Apie Metų klaipėdietę

Metų klaipėdietės titulą moteris pretenduoja gauti jau ne pirmą kartą. Tačiau to, kad buvo pastebėta, ji nesureikšmina.

"Savo dalyvavimo konkurse nesuasmeninu. Manau, tai visos Klaipėdos licėjaus pedagogų bendruomenės darbo įvertinimas", – neabejojo R.Kontautienė.