Nepatenkinama būklė

Planuojama pradėti rekonstruoti Klaipėdos uosto 19 ir 20 krantines. Iš esmės tai būtų paskutiniosios nerekonstruotos Žiemos uosto krantinės. Visa dalis krantinių, kuriomis Žiemos uoste naudojasi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, rekonstruotos ankstesniais metais.

Krantinėmis, kurių numeriai bendroje uosto numeracijoje yra 19 ir 20, anksčiau naudojosi laivų remonto įmonė „Laivitė“. Prie šių krantinių stovėdavo remonto laukiantys laivai. Kartais čia iš žvejybos laivų būdavo iškraunamos ir žuvys.

Nors krantinės buvo naudojamos palyginti intensyviai, tačiau didelių apkrovų prie jų nebūdavo. Klaipėdos uoste vyravo ir tokia nuostata, kad pirmiau reikia tvarkyti krovai skirtas krantines, o tos, kurios naudojamos laivų remontui, palauks. Tokia nuostata atsirado todėl, kad laivų remontas uostui nenešdavo didelių rinkliavų.

Nenuostabu, kad 19 ir 20 krantinės dabar uoste yra vienos prasčiausių. Jų defektacijos dokumentuose nurodyta, kad tiek krantinės, tiek teritorijos danga prie jų yra nepatenkinamos būklės.

Minėtos krantinės buvo statytos dar 1930–1933 metais, kai nepriklausoma Lietuva plėtojo Žiemos uostą. Sovietmetyje minėtos krantinės remontuotos tik epizodiškai 1957 ir 1968 metais, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 2003 metais keista tik danga.

Norai: planuojama naujų statybų schema buvusioje „Laivitėje“. / V. Matučio nuotr.

Kruizinių terminalų statybos

Galbūt 19 ir 20 krantinės dar dešimtmetį, o gal ir ilgiau būtų laukusios savo „laimės valandos“. Buvusi „Laivitės“ dalis dabar ne tik krovai, bet ir laivų remontui nereikalinga.

Šalia šios krantinės yra visai kitokia vadinamojo Memelio miesto vystymo koncepcija. Ateityje šalia šių krantinių turėtų būti atvira verslo ir pėsčiųjų zona.

Iš esmės 19 ir 20 krantines siekiama rekonstruoti todėl, kad ateityje jos taptų vizualinės taršos objektu netoli jų planuojamam įrengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bendrovės administraciniam pastatui su kruizinių laivų terminalu netoli jo.

Realiai šiuo metu antrasis kruizinių laivų terminalas Klaipėdos uoste nereikalingas, nes kruizinių laivų kiekis nėra itin didelis. Tiesiog nėra kitų planų, ką įrengti buvusios „Laivitės“ teritorijoje prie krantinių. Be to, šalia kruizinio terminalo ir Uosto direkcijos administracinis pastatas atrodytų solidžiau.

Yra ir dar viena legenda, kad dėl kruizinio terminalo galbūt greičiau būtų vystoma vadinamoji Memelio miesto teritorija, kaip tai nutiko buvusioje Klaipėdos laivų remonto teritorijoje, kai joje atsirado pirmasis Klaipėdos uoste kruizinių laivų terminalas.

Bet kuriuo atveju aplinkybės susiklostė taip, kad buvusioje „Laivitės“ teritorijoje prieš pradedant statyti kruizinių laivų terminalą ir Uosto direkcijos administracinį pastatą būtina rekonstruoti 19 ir 20 krantines Žiemos uoste.

Prasčiausios krantinės buvo statytos dar 1930–1933 metais, kai nepriklausoma Lietuva plėtojo Žiemos uostą.

Krova neplanuojama

Norą perimti minėtas krantines, kaip ir visą istorinę Žiemos uosto akvatoriją, kuri yra Klaipėdos naujamiesčio istorinės dalies tąsa, buvo pareiškusi Klaipėdos miesto savivaldybė. Tokia perspektyva galėtų būti ateityje dar kartą svarstoma, juo labiau kad Klaipėdos uoste per pastaruosius trejus metus maždaug trečdaliu sumažėjo krovinių.

Taip pat nėra jokios apčiuopiamos perspektyvos, kad krova atsigaus. Juo labiau kad Žiemos uosto dalis, net ir esant didesnei krovai, buvo palyginti menkai naudojama.

Po 19 ir 20 krantinių rekonstrukcijos prie jų bus sudaryta galimybė švartuoti iki 140 metrų ilgio laivą. Kas su tuo laivu bus daroma, nėra visiškai aišku, nes į „Memelio miesto“ pusę jokie krovos įrenginiai neplanuojami. Prie krantinių yra vos 18 metrų pločio dalis ant Naujosios Sodo gatvės tęsinio link uosto į planuojamą statyti kruizinių laivų terminalą.

Dabar prie abiejų krantinių ilgis – 206 metrai. Po rekonstrukcijos jis netgi sumažės iki 104 metrų. Gylis dabar yra 8 metrai. Toks pats jis liks ir po rekonstrukcijos.

Teoriškai krantinė laikoma vandens susisiekimo komunikacijų vieta, prie kurios ateityje bus galima statyti tiek į Jūros šventę atplaukusį burlaivį, tiek kokį nors keleivinį ar kitos paskirties, pavyzdžiui, karinės, tik ne krovininį laivą.