Klaipėdiečiai daugiabučiais namais susigriebia rūpintis paskutinę minutę, kai nustojama tiekti karštą vandenį ar įvyksta vamzdynų avarija. Tačiau prasidėjus remonto darbams neretai neišvengiama pykčių ir nepasitenkinimo.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis pasakojo, jog pastaruoju metu būta ne vieno atvejo, kai prižiūrėtojams daugiabučiuose namuose teko šalinti avarinius gedimus.

Štai viename Debreceno gatvėje esančiame name prireikė remontuoti sienas, nes jos įtrūko.

"Domėjomės šia situacija. Paaiškėjo, kad prižiūrėtojai daugelį metų gyventojus ragino remontuoti sienas, tačiau šie nesutiko. Kol neprasideda rimtos bėdos, tol nieko nedaroma. Kadangi sprendimai nepriimami laiku, remonto griebiamasi paskutinę minutę", – pripažino A.Gaižutis.

Pasak vedėjo, panaši situacija ir su vamzdynais. Žmonės ignoruoja prižiūrėtojų siūlymus juos atnaujinti, kol sulaukia avarijos, o tada jau būna daug didesnės išlaidos.

"Blogiausia, kad kažkodėl tokios kritinės situacijos labai dažnos šaltuoju metų laiku, kai turi prasidėti šildymo sezonas arba kai darbus atlikti yra daug sudėtingiau", – pastebėjo vedėjas.

Valdos, jei negauna daugumos būstų savininkų sutikimo, negali pačios inicijuoti darbų, nebent situacija jau avarinė. Tačiau prasidėjus remonto darbams neretai sulaukiama ir kai kurių gyventojų pasipiktinimo.

"Tada žmonės pradeda skųstis, kad yra per brangu. Tačiau reikėtų taupyti. Teisės aktai numato, kad galima lėšas kaupti tikslingai. Juk visų darbų iš karto neatliksi", – kalbėjo pašnekovas.
A.Gaižutis atkreipė dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog nesusikalba. Kartais administratoriai, net išrinkę rangovą, neskuba pradėti darbų. Jie organizuoja dar vieną susirinkimą ir gyventojams paaiškina, kad kito kelio nėra.