Nei skustas, nei luptas

Statybininkų prospekto 30-ąjį namą renovavo įmonė "Ramesa". Pasak gyventojų, iš pradžių darbai vyko sklandžiai, tvarkingai, visi džiaugėsi, bet prieš maždaug tris mėnesius situacija pasikeitė.

"Įpusėjus darbams, staiga viskas sustojo, darbininkai pasiėmė visas savo priemones ir išėjo. Netrukus sužinojome, kad darbus vykdžiusi įmonė pradėjo bankroto procedūras. Dingo ir subrangovai", – teigė vienas klaipėdietis.

Pasak kito gyventojo, namas dabar atrodo nei skustas, nei luptas. Atlikta mažiau nei pusė visų darbų. Apšiltinta tik dalis fasado, nebaigtas stogo remontas, neįrengta šildymo sistema.

"Iki pabaigos dar labai toli", – guodėsi vyras.

Statybininkų prospekto 30-ajame name gyvenančių klaipėdiečių laukė dar vienas smūgis.

Pasak gyventojų, sustojus darbams, jie sužinojo, kad dingo name laikytos medžiagos: vamzdynai, apšiltinimo ir statybos medžiagos. Žala gali siekti 20 tūkst. eurų.

"Už jas, kiek mus informavo, jau buvo sumokėti pinigai. Vadinasi, išvežti medžiagų niekas neturėjo teisės. Žinoma, dabar už renovacijos darbus moka finansuotojas. Dalį pinigų jam grąžinsime mes, dalį – valstybė. Abejoju, kad finansuotojui bus įdomu, jog dalis medžiagų kažkur dingo", – dėstė vienas minėtame name gyvenantis vyras.

Policijos sprendimas nustebino

Anot gyventojų, namo administratorius įmonė "Debreceno valda" informavo, kad dėl dingusių medžiagų kreipėsi į policiją, bet pagalbos nesulaukė. Pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

"Keista, kad policija atsisako tirti tokią vagystę. Juk dingo turtas, kurio vertė – tikrai didelė. Negi tokią sumą turėsime papildomai sumokėti už renovaciją mes, gyventojai? Gaila, kad, įvykus nelaimei, negali sulaukti pagalbos iš pareigūnų", – teigė klaipėdiečiai.

Įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius Vaidas Barakauskas patikslino, kad dėl iš Statybininkų prospekto 30-ojo namo dingusių medžiagų į policiją kreiptasi du kartus.

Į pareiškimus atsakymas buvo toks pat. Nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.

Pasak V.Barakausko, nustebino tai, kad šis sprendimas buvo priimtas neapklausus nukentėjusiųjų – namo gyventojų ar jų atstovų, šiuo atveju – administratoriaus, statybos darbų techninio prižiūrėtojo, kuris žino situaciją, fiksavo, kiek medžiagų trūksta.

"Pasikalbėjo tik su rangovu, kuris tuo metu buvo atsakingas už objekto statybos aikštelę ir joje vykusius renovacijos procesus. Tuo laiku ir buvo atvežtos medžiagos. Keista, kai policijos sprendimai priimami nesiaiškinant situacijos", – stebėjosi vadovas.

Atkreiptas dėmesys, kad ir administratoriaus atstovas, ir namo gyventojai ne kartą kvietė policijos pareigūnus užfiksuoti situacijos, kai medžiagos buvo išvežamos. Tačiau ir tai nepaskatino pradėti tyrimo.

Sprendimo motyvų neatskleidė

Statybininkų prospekto 30-ojo namo renovacijos techninės priežiūros vadovas Kazys Narmontas aiškino, kad jo pareiga buvo stebėti, ar gerai vyksta darbai. Medžiagų saugojimas į šį darbą neįtrauktas.

"Įtarimų, kad su rangovu kažkas negerai, kilo, kai vieną dieną dirbdavo vieni žmonės, kitą – kiti, kurie taip pat dingo. Taip pat buvo ir su medžiagomis. Vieną dieną jos buvo čia, kitą – staiga nebeliko, kažkur "išvažiavo", – prisiminė vadovas.

K.Narmontas medžiagų išvežimą iš pastato traktavo kaip vagystę, nes už jas buvo sumokėta.

"Niekas neturėjo teisės jų išvežti. Dėl to administratorius ir pateikė pareiškimą policijai", – aiškino vadovas.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas teigė, kad nutarimas pradėti ar nepradėti tyrimą priimamas patikslinus visas aplinkybes.

"Nutarimas siunčiamas į prokuratūrą patvirtinti. Pareiškimo autorius per septynias dienas gali jį apskųsti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Apie tokią galimybę pareiškėjas informuojamas nutarime, kuris išsiunčiamas ir jam. Tikrai nemažomis raidėmis tai parašyta", – dėstė viršininkas.

Paklaustas, kokie motyvai buvo atsisakyti pradėti tyrimą šiuo atveju, G.Lasickas atsakė: "Motyvą skaitykite nutarime. Pareiškėjas jį gauna. Yra motyvacinė dalis, kodėl toks sprendimas priimtas. Visiems galioja vienodos teisinės normos".

Anot viršininko, jei pareiškime yra pateikta išsami informacija, vadinasi, jos užtenka ir pareiškėjo nereikia dar kartą apklausti.

"Tada ieškomi liudytojai, apklausiama kita pusė, tikslinamos aplinkybės ir priimamas sprendimas", – aiškino pareigūnas.

Skuba užbaigti darbus

Pasak V.Barakausko, bankroto procedūras pradėjusi įmonė "Ramesa" renovavo ne tik Statybininkų prospekto 30-ąjį, bet ir Šiaulių gatvės 9-ąjį daugiabutį namą.

"Startavus darbams šiuose namuose, prasidėjo problemos ir dėl modernizacijos finansavimo. Ne kartą skelbta žiniasklaidoje, kad pastarasis strigo, vėlavo apmokėjimai už atliktus darbus. Tačiau tai priklausė ne nuo administratoriaus, o Vyriausybės. Šios situacijos įkaitais tapo ne tik gyventojai, rangovai, bet ir administratorius", – komentavo vadovas.

Šiaulių gatvės 9-ajame daugiabučiame name situacija yra kur kas geresnė nei Statybininkų prospekto 30-ajame. Čia yra atlikta apie 90 proc. visų darbų. Liko sumontuoti dalį balkonų fasadinių plokščių, atlikti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras.

"Kol kas darbai stovi. Nutraukėme sutartis su bankroto procedūras pradėjusiu rangovu. Jau įvyko nauji konkursai ir išrinktos įmonės, kurios tęs darbus. Dar vyksta derybos ir darbų apimčių tikslinimas, bet tai jau paskutiniai organizaciniai klausimai. Artimiausiu metu kibsime į darbus", – komentavo vadovas.

V.Barakauskas pabrėžė, kad procedūras skubama atlikti kuo greičiau, kad namai, kuriuose darbai dabar stovi, iki šildymo sezono pradžios būtų užbaigti.

Teko kovoti dėl pinigų

Įmonė "Ramesa" yra įtraukta į Įmonių bankroto valdymo departamento skelbiamą bendrovių, negalinčių arba neketinančių vykdyti įsipareigojimų, sąrašą. Tai padaryta balandžio 22 d.

Gegužės 30-ąją paskelbtas pranešimas dėl administratoriaus kandidatūros parinkimo šiai įmonei. Tai padaryta gavus raštą iš teismo.

Bankroto procedūras pradėjusios įmonės "Ramesa" vadovė Raimonda Zaborė tvirtino, kad bendrovę iki bankroto privedė namų valdos.

"Jos kažkodėl nusprendė, kad mes stabdome darbus. Pasirašo darbų aktus, o po kelių mėnesių atšaukia. Statybų žurnalai pasirašyti, bet pinigų nemoka. Nebuvo nė vieno mėnesio, kad neturėtume patys kovoti dėl pinigų", – piktinosi vadovė.

R.Zaborė pabrėžė, kad pati bandė išsireikalauti pinigus už atliktus darbus, bendravo su Būsto energijos taupymo agentūra, Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

"Taip ir bankrutuoja statybų įmonės. Kiekvieną mėnesį vėluojantis apmokėjimas už darbus buvo didžiausia problema. Laukdavome ir po kelis mėnesius", – dėstė vadovė.

Pasak jos, Statybininkų prospekto 30-ajame name didelių problemų kilo ir su namo renovacijos techniniu prižiūrėtoju.

"Dar sugalvojo ir atimti darbus. Medžiagos niekur nedingo. Objekto priėmimo–perdavimo nutraukus sutartį nebuvo. Bent mūsų dalyvauti procedūroje niekas nekvietė. Apie dingusias medžiagas niekas nieko negali sakyti. Juk neapskaičiuosi, kiek tiksliai jų reikia. Liko polistirolo trys ar keturi kvadratiniai metrai, ir išsivežėme. Buvo ir subrangovai. Jie taip pat neša atsakomybę. Šiaulių gatvės 9-ajame name niekas nedingdavo, nes ten techninis prižiūrėtojas buvo normalus", – patikino vadovė.

Ieškojo naujų rangovų

Į panašią situaciją, kaip Statybininkų prospekto 30, Šiaulių gatvės 9, I.Simonaitytės gatvės 17, buvo papuolę dar 10 namų.

Keturiuose iš jų darbai dar nebuvo pradėti.

Visais atvejais namų administratoriai nutraukdavo sutartis su bankroto procedūras pradėjusiais rangovais ir skelbdavo naujų paiešką. Šie tęsė nebaigtus darbus arba pradėjo iš naujo.