„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra, nes psichologiškai mes nuo aplinkos nepabėgame, todėl jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ir lemia, jog gyvenimas daugiabutyje iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Visgi, sutvarkius daugiabučių kvartalą ir jo aplinką bei architektūrą, manau, jog meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – teigė pašnekovė.

Pabradėje modernizuotame daugiabutyje gyvenantis Sigitas pasakojo, jog jo kvartalas jau yra atsinaujinęs, o kituose procesai taip pat pamažu vyksta. Jis yra patenkintas ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, kai padidėjus pastato energiniam efektyvumui žiemos tapo šiltesnės, vasaros – gaivesnės, o sąskaitos mažesnės, bet džiaugiasi ir vaizdu: „Kaip diena ir naktis, viskas atrodė labai blogai, o dabar visi namai kaip nauji atrodo.“

Su juo sutinka ir kaimynas Eugenijus, kuris modernizuotame daugiabutyje gyvena apie metus: „Gyventojai moka mažesnes sąskaitas nei prieš renovaciją, dėl to labai džiaugiuosi, taip pat ir vaizdu – jis tobulas, europietiškas.“

Architektūriniu vientisumu rūpinamasi miesto mastu

R. Leitanaitė sako, jog norint išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą, svarbu apgalvoti visus architektūrinius sprendinius – tam reikalingas itin glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe ir jos architektais.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė pasakoja, jog gyventojams prieš renovaciją teikiami jau priešprojektiniai pasiūlymai, suderinti su vyriausiuoju miesto architektu: „Kadangi namai yra renovuojami ne po vieną, o kompleksiškai, kiekvieno namo deriniai yra suderinami, parenkami keli variantai iš spalvinių derinių ir tada jau teikiami gyventojų verdiktui.“

Švenčionių rajono savivaldybėje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 100 daugiabučių, laikantis žemiškų, pastelinių spalvų, nes klasika išlieka klasika.

„Regionuose yra paprasčiau suvaldyti spalvines gamas ir pačio kvartalo architektūrinį vientisumą. Manau, jog didmiesčiai turėtų pasirengti specialius planus, kaip atrodys tie kvartalai, kad miestas nebūtų margas“, – teigė J. Rudėnienė.

Jai pritaria ir R. Leitanaitė: „Jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, kaip saugomi senamiesčiai, daugiabučiai drastiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, jog reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikos ir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių įvedimas, manau, ardytų architektūros koncepciją.“

Anot pašnekovės, Lietuva yra pakeliui į holistinę renovaciją – nors kol kas esame pirminiame etape, jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypač iš savivaldybių žinoti, kas tai per procesas ir kaip jį tinkamai įgyvendinti.

Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje https://modernizuok.apva.lt/.