Teatrališka eisena nenuvylė

Pirmąjį Jūros šventės vakarą, penktadienį, Klaipėdos gatvėmis nuvilnijo vienas laukiamiausių šventės akcentų – teatralizuota eisena.

Triukšmingi, pėsti ir ratuoti, taškęsi vandeniu ir spjaudęsi ugnimi, eisenos dalyviai paskelbė, jog linksmybės mieste tik prasideda.

Šiųmetė Jūros šventės dalyvių eisena buvo išties įspūdinga. Organizatoriai skelbė, jog joje dalyvavo apie 7 tūkst. žmonių.

Šiemet ji buvo dar išradingesnė, nes gilias jūrines tradicijas išreiškianti eisena kiekvienos Klaipėdos įmonės ar organizacijos vasaros planuose užima reikšmingą dalį.

"Sveikinu Klaipėdą jau 59-ąjį kartą pasipuošusią jūriniu rūbu. Mums, uostininkams, žmonėms, tiesiogiai dirbantiems su jūra, ši šventė ypatinga ne tik todėl, kad galime atitrūkti nuo darbų ir pasinerti į šventės šurmulį. Ši proga mums svarbi, nes Jūros šventės šurmulio prisipildančios Klaipėdos gatvės dar kartą primena, kad galime didžiuotis būdami jūrine valstybe", – skelbė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šiais metais jau nebeužteko pasitaškymų vandeniu, buvo ir ugnies, daug muzikos, orkestrų ir šėlsmo.

Eisenos maršrutas prasidėjo J.Janonio gatvėje, driekėsi Herkaus Manto, Naujojo Sodo, Naujosios Uosto gatvėmis, Pilies tiltu, Pilies gatve iki Kruizinių laivų terminalo, kur buvo pakelta Jūros šventės vėliava ir paskelbtas šventės startas.

Atidavė pagarbą negrįžusiesiems

Antrosios Jūros šventės rytas pirmiausia buvo skirtas žuvusiems jūrininkams pagerbti.

Už juos ir už visą jūrinę bendruomenę buvo aukojamos Mišios visose stačiatikių parapijose ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Klaipėdoje.

Po to Smiltynės kapinėse tradiciškai pagerbtas pirmasis Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, o Skulptūrų parke – žuvusi laivo "Linkuva" įgula.

Lietuvos transportinis laivas-šaldytuvas "Linkuva" nuskendo 2000-ųjų birželį Ramiajame vandenyne. Tai pats tragiškiausias jūrinis įvykis po nepriklausomybės atgavimo.

12 metų senumo laivas priklausė Klaipėdos transporto laivynui. Iš Pietų Korėjos į JAV be krovinio plaukęs laivas pateko į ketvirtos kategorijos uraganą "Karlota".

Ryšys su laivu, kuriame tuo metu buvo 18 lietuvių įgula, nutrūko birželio 21 d.

JAV ir Meksikos pakrančių apsauga "Linkuvos" ieškojo 8 dienas.

Paieškų metu rastos laivo gelbėjimosi valtys, tačiau jomis įgula nepasinaudojo. Laive buvęs radijo plūduras nesuveikė. Laivo įgula liepos 28 d. paskelbta žuvusia arba dingusia be žinios

Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, XX–XXI a. yra nuskendę beveik 30 Lietuvos laivų, jūros bangos pasiglemžė apie 400 žmonių gyvybes.

Būtent todėl 30 laivų vilkstinė šeštadienio vidurdienį išsiruošė į jūrą išskirtinei ir pasaulyje analogų neturinčiai žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijai.

Jos metu į Baltijos jūrą iš laivų nuleisti gėlių vainikai. Vilkstinę į jūrą vedė Karinių jūrų pajėgų laivai "Sėlis" ir "Šakiai".

Galimybę pagerbti pasaulio vandenyse žuvusius jūrininkus turėjo ir kiti miestiečiai – Klaipėdos mažųjų laivų asociacijos "Pajūrio laivai" nariai priėmė žmones su gėlėmis rankose ir neatlygintinai plukdė į pagerbimo jūroje ceremoniją.

Jūrinių tradicijų atspindys

Jūros šventę įsiūbavo istorinių laivų paradas. Unikali Dangės flotilė šventės svečius ir dalyvius džiugino jau septintus metus.

Tai – vienas pagrindinių Jūros šventės akcentų, analogų Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis jūrinę kultūrą ir tradicijas.

Šiemet flotilėje – penkiolika laivų. Dauguma jų – įvairaus dydžio plokščiadugnės Kuršių marių arealo žvejų valtys.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, džiugina tai, kad kone kasmet medinių valčių laivyną papildo bent po vieną naują laivą.

Kurėnas "Germanika" – prieš porą savaičių valstybės dienos išvakarėse nuleista į vandenį plokščiadugnė Kuršių marių burvaltė. Tokiais laivais kadaise plaukiodavo žuvies supirkėjai.

Flotilėje akį traukė ir Nacionalinės ekspedicijos dalyviai, vytinė "Vytautas Didysis" ir sielininkų valtis "Vytis", didžiausias Lietuvoje atstatytas medinis laivas – reisinė "Dreverna".

Laivadirbiai atkūrė šį burlaivį Drevernoje ir sugrąžino jį į Kuršių marias.

Šių metų flotilę papildė du vikingų tipo laivai. Abu pagaminti pagal pavyzdžius, kuriuos Norvegijoje atrado archeologai.

"Dangės flotilė jau tampa Jūros šventės atidarymo pagrindiniu akcentu. Ji pristato jūrinę tradiciją ir akcentuoja Kuršių marių paveldą", – teigė Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Stiebai papuošė miestą

Kruizinių laivų terminale Jūros šventės svečius visas dienas pasitiko "Baltic Sail" burlaiviai, kurie nuo ryto iki vakaro buvo svetingai atvėrę savo denius, o įgulos laukė susitikimų.

Šiųmetę Jūros šventę savo atvykimu pagerbė į Klaipėdą atplaukęs išskirtinis burlaivis "Mercedes" (Nyderlandai) – vienas naujausių pasaulyje.

Jūros šventės svečius pasitiko ir burlaivis "Roald Amundsen" (Vokietija), kuris iš pradžių naudotas kaip žvejybinis laivas.

Taip pat atvyko ir vienas seniausių Lenkijos laivų "Bonawentura", paskutinė tikroji brigantina "Greif" (Vokietija), kuri plaukioja iki šiol, burlaiviai "Bryza H" ir "Baltic Star" iš Gdansko (Lenkija), laivas "Yunyi baltiets".

Šeštadienį ir sekmadienį lankytojų laukė ir savi laivai – burlaivis "Brabander" bei jachta "Lietuva", šiuo metu įgyvendinanti Lietuvos 100-mečio odisėją. Šalia jachtos eksponuojama mūsų šalies nepriklausomybės istoriją pasakojanti paroda.

"Drakonai" išsiaiškino nugalėtoją

Šeštadienį nuo ryto Dangėje triukšmingai rungėsi beveik pusšimtis komandų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengiamose "drakonų" valčių lenktynėse.

Aštuntą kartą Jūros šventėje lenktynių dalyviai varžėsi dėl Uosto direkcijos taurės.

"Drakonų" valčių lenktynėse šiemet dalyvavo 44 komandos ir 460 dalyvių.

Lenktynių organizatorės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus specialistė Irina Novikova tikino, jog kiekvienais metais susidomėjimas šiuo renginiu auga.

Organizatoriai net negali priimti visų norinčiųjų, nes yra tam tikras limitas.

"Šiam renginiui nebereikia jokios reklamos. Iš tikrųjų tai jau yra didelio masto tarptautinis renginys, kasmet sulaukiame vis daugiau komandų iš kitų valstybių, o šių metų naujokai iš užsienio – tai Liepojos komanda ir dragūnų bataliono svečiai iš Portugalijos", – teigė I.Novikova.

Varžybos vyko šešias valandas.

Pirmus du geriausius rezultatus parodžiusios komandos – TLSC ir "Novikontas" – rungėsi dėl 1–2 vietos, dar dvi geriausius rezultatus pasiekusios komandos – dragūnų batalionas ir "Kogas" kovėsi dėl trečios vietos.

Šįkart sėkmė nusišypsojo "Novikontui". Ši komanda tapo 59-osios Jūros šventės "drakonų" lenktynių nugalėtoja, antri liko TLSC, trečią vietą, nurungusi kariškius iš dragūnų bataliono, laimėjo "Kogo" komanda".

"Drakonų" lenktynių trasos ilgis – 500 m. Valtyje turėjo būti 10 žmonių – 8 irkluotojai, 1 būgnininkas ir vienas vairininkas.

Šiemet pasitaikė mišrių komandų, tačiau dominavo vyriškos ekipos.

Pagal taisykles lenktynėse negalėjo dalyvauti tik profesionalūs irkluotojai ir nepilnamečiai.

"Tarp varžybų dalyvių profesionalių irkluotojų nėra. Tokių atvejų pasitaikydavo prieš kelerius metus. Todėl mes tikriname sąrašus, žiūrime, kad tarp jų nebūtų irkluotojų-profesionalų. Dėl to nei pernai, nei šiemet tokių gudravimų nepasitaikė", – užtikrino I.Novikova.

Lenktynes vainikavo nugalėtojų apdovanojimas šalia burlaivio "Meridianas".

Malonios keistenybės

Šiųmetės Jūros šventės akcentas buvo ne tik stulbinanti pasaulinė premjera "Mobis Dikas", kurią miestiečiai ir svečiai galėjo stebėti nemokamai visas tris dienas.

Džiugino ir romantiškasis Turgaus gatvės bulvaras su pantomimos teatru ir fortepijono virtuozais, stebino ir kitos malonios keistenybės.

Visas tris šventės dienas po Klaipėdą klajojo neįtikėtini padarai, sukurti iš senų dviračių ir kitų nebenaudojamų daiktų.

Tai – iš Vokietijos atvykusios mobilios teatro trupės "Foolpool" spektaklis-pasivaikščiojimas su jų mechaniniais gyvūnais.

Šie šeši keisti gyvūnai, sulaukę didelio žiūrovų dėmesio, – spektaklio "Mechaninių būtybių ganiava" "artistai", kurie atsirado iš niekam nebereikalingų daiktų. Juos naujam gyvenimui prikėlė sumanūs kūrėjai.

"Šita trupė gyvuoja jau ne vienus metus. Tie ganytojai yra iš Vokietijos, jie patys ir konstruoja šituos sutvėrimus, ir "priverčia" juos judėti. Žmones stebisi, kaip jie juda, kaip jie yra valdomi. Smagi pramoga, kuri ilgam hipnotizuoja, žmonės sustoja, stebi ir bando suvokti, kaip jie čia "gyvena" tą savo gyvenimą", – Jūros šventės naujove džiaugėsi viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" vadovas Romandas Žiubrys.

Miestą drebino būgnai

Tekančios saulės šalies muzika šeštadienį pakvietė į nemokamas kūrybines dirbtuves. Klaipėdoje dundėjo tradiciniai japoniški būgnai.

Kūlių Vartų gatvėje priešais Senąją turgavietę turėję koncertuoti svečiai iš Japonijos savo pasirodymo vietą dėl lietaus turėjo keisti.

Koncertas vyko "Švyturio" alaus daryklos užeigoje, kurioje sunkiai tilpo visi norintieji išgirsti ir pamatyti būgnų virtuozus.

Netilpę į vidų, žmonės pasirodymą stebėjo pro langus, stovėdami lauke.

Išskirtiniu pasirodymu Jūros šventės svečius sveikino tradiciniais japoniškais būgnais – wadaiko – grojanti grupė "Daigen-gumi".

Wadaiko, dar žinomi kaip taiko būgnai, yra tradiciniai japoniški mušamieji instrumentai, senovėje naudoti ritualinėse apeigose, vykstant mūšiams arba teatro pasirodymuose.

Dabar šiuos būgnus galima išgirsti japoniškuose festivaliuose ir būgnais grojančių trupių pasirodymuose.

Baleto repeticija "Ore"

Šeštadienį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Jūros šventės svečiams dovanojo išskirtinį reginį – baleto repeticiją "Ore".

Šįkart žiūrovai išvydo legendinio kompozitoriaus Mikio Theodorakio baleto "Graikas Zorba", kurį Klaipėdoje kuria pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine, minirepeticiją.

Repeticijos "Ore" ne pirmus metus džiugina gausų būrį žiūrovų, į Jūros šventę suplaukiančių iš visų Lietuvos ir pasaulio kampelių.

Beje, repeticijos lauke gana populiarios užsienyje, o Lietuvoje jas pristato tik Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

Kaip pasakojo šio teatro baleto trupės meno vadovas Donatas Bakėjus, keletą metų uostamiestyje gyvuojanti tradicija gimė iš noro žiūrovams pristatyti scenos meno "gimimą".

"Paprastai žiūrovai scenoje išvysta rezultatą – spektaklį, o kaip jis sukuriamas ir kiek daug pastangų tam reikia įdėti, lieka paslaptyje. Esame linkę žiūrovams atsiverti: parodyti, jog daug kartų tenka kartoti, stengtis, diskutuoti norint rasti pačius geriausius, tinkamiausius judesius. Parodysime, kaip vyksta baleto šokėjų repeticijos, kurias bus galima stebėti kone stovint šalia", – pasakojo D.Bakėjus.

A.Mamontovo dainos ir fejerverkas

Antrąją Jūros šventės dieną klaipėdiečių ir svečių laukė išskirtiniai koncertai.

Šeštadienį Kruizinių laivų terminale koncertavo grupė "Antikvariniai Kašpirovskio dantys", klaipėdiečiai "Royce", o prieš vidurnaktį vyko išskirtinis Andriaus Mamontovo koncertas.

Tą patį vakarą Teatro aikštės scenoje pasirodė svečiai iš Vengrijos – grupė IALAZ, dainavo Giedrė Kilčiauskienė. Renginį baigė grupė "Garbanotas bosistas".

Vidurnaktį iš Klaipėdos piliavietės Jūros šventės dangų nušvietė bemaž 20 minučių trukęs fantastiškas fejerverkas – šios vasaros fiestos Klaipėdoje kulminacija.

Garbūs svečiai atvyks kitąmet?

Uostamiesčio meras V.Grubliauskas neslėpė,kad šventė pavyko. Ir už tai dėkojo visai "Klaipėdos šventės" komandai, kurios dėka miestas kelioms dienoms virto didele pasaka.

"Dėkoju ir visų tarnybų, struktūrų atstovams, kurių dėka tai, kas suplanuota, įvyko. Buvo atliktas milžiniškas darbas, kad miestas galėtų pasitikti šimtatūkstantines minias ir jų nenuvilti. Suprantu, kad kiekvienas žmogus šventę vertins savaip, pagal tai, ko jis toje šventėje ieškojo ir ar surado. Renginių spektras buvo itin platus. Tačiau natūralu – šventė baigėsi, šventė prasideda. Gal dar ne šiandien, bet rytoj ryte jau turbūt reikės pradėti galvoti apie kitą, jubiliejinę šventę. O šių metų Jūros šventė buvo karšta, prasminga ir žaisminga uvertiūra pasitinkant jubiliejinę fiestą", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Vis dėlto šiemet švenčiančioje Klaipėdoje pasigesta aukščiausių šalies pareigūnų, išskyrus vieną kitą politiką, būsimą kandidatą į Lietuvos prezidentus.

Tačiau miesto vadovas to pernelyg nesureikšmino.

"Džiaugiuosi kiekvienu svečiu, kuris atvyksta, ir šiek tiek apgailestauju dėl tų, kurie neatvažiuoja. Šiemet valstybės vadovai dėl darbų, įsipareigojimų šventėje nepasirodė. Nemanau, kad tai reiškia kokią nors nepagarbą ar nemeilę, bet labai tikiu, kad į jubiliejinę Jūros šventę jie tikrai atvažiuos, nes tai pats ryškiausias ženklas, kad esame jūrinė valstybė", – pabrėžė V.Grubliauskas

Jūros šventės organizatoriai mano, kad pastarosiomis dienomis Klaipėdoje dalyvavo apie 400 tūkst. klaipėdiečių ir miesto svečių.

"Galiu pasidžiaugti, kad visi suplanuoti renginiai įvyko, didesnių techninių nesklandumų tikrai nebuvo. Kai kurie renginiai vėlavo dėl objektyvių priežasčių. Dėl renginių kokybės ar žmonių emocijų sunku spręsti, bet, kiek pats vaikščiojau po švenčiantį miestą, pastebėjau, kad žmonės buvo pozityviai nusiteikę. O tai mums – pats geriausias įvertinimas", – tikino R.Žiubrys.