Stebinantis reljefo pasikeitimas įvyko dėl stiprių vėjų. Upelio žiotis į kitą vietą pastūmėjo stiprūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjai, kurie suplakė smėlio pernašas. Iš jų susiformavusi smėlio užtvara jūros krantą nuo upelio atskyrė plonyte linija.

Statmenai į jūrą įtekantis upelis šį kartą pasuko 350 metrų lankstu į pietus ir tik po ilgo vingio įsilieja į jūrą.

"Šaipių kraštovaizdžio draustinyje iš šlapynių ir melioracijos kanalų vandenis surenkantis apie 6 km ilgio, regis, niekam neįdomus vasarą, upelis rudeninių ar pavasarinių potvynių metu staiga tampa labai reikšmingas, mat keliaujantiesiems pajūriu staiga tampa nemaža kliūtimi, kurią apeiti reikia gan nepatogiu lankstu. Tenka arba iš anksto pasirūpinti bristi tinkama avalyne, arba patirti šalto vandens malonumą basomis", – apie šį gamtos objektą pasakojo Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Dėl savo seklumo jis nėra patrauklus žuvims gyventi, tačiau yra mėgstamas bebrų prieglobstis, kurie čia surenčia gausybę užtvankų, taip piktindami užtvindytų sklypų savininkus.

"Išsiveržęs iš laukų ir miškelių į paplūdimio smėlynus, jis tarsi koks gyvas šliužas, ieškodamas grobio, ima vingiuoti ir taip kasmet išvingiuoja sau vis naują vagą, kuri itin įspūdinga šiemet. Upelis užuot sau "šliaužęs" tiesiai į jūrą, pasisuko į pietus ir išsitiesęs skersai paplūdimio į jūrą išsigraužė vagą  visai ties naujosiomis Karklės sodybomis. Būtent tokio Rikinės išsirangymo parko darbuotojai nepamena nuo pat parko įsteigimo", – tikino E.Paplauskis.

Rikinės upelis vizualiai žymi Karklės rekreacinės zonos pabaigą. Į šiaurę nuo jo yra Plocio rezervatas.

Žvejai mėgėjai perspėjami, kad Plocio rezervate  draudžiama žvejoti. Prie Rikinės žiočių pažymėta, kad pašalietis patenka į rezervato teritoriją. Rezervatas tęsiasi 5 km, einant į Palangos pusę.