Rinkimai baigėsi, rūpesčiai tęsiasi. Paaiškėjus, kas tapo Klaipėdos miesto bei rajono merais, prasidėjo rinkimus laimėjusių partijų koalicinės derybos, kurias netrukus vainikuos svarbiausių politinio pasitikėjimo postų dalybos savivaldybėse.

Tiki ankstesniais partneriais

Klaipėdos mieste apie naują politinę koaliciją kalbama labai atsargiai. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas šiuo klausimu nebuvo labai atviras.

Esą kalbėti apie naujosios miesto tarybos rinkimus reikia tada, kai jie baigiasi. Formaliai jie lyg ir pasibaigė, nes Klaipėda merą turi, tačiau šįkart įvyko beprecedentis atvejis – dėl tam tikrų įtarimų teks perskaičiuoti balsavimo rezultatus.

"Kalbant apie koaliciją, mes neatmetame galimybės jungtis su Rusų aljansu, kurie ir šią kadenciją buvo mūsų partneriai. Susijungę su jais turėsime aritmetinę daugumą, bet neatmetama tikimybė tartis ir su kitais partneriais. Tai nuspręsime tada, kai bus perskaičiuoti uostamiesčio rinkėjų balsai", – paaiškino V.Grubliauskas.

Mero netenkins tokia trapi – vos vieno balso persvaros – koalicinė dauguma, ji turėtų būti kaip galima platesnė.

Teigiama, kad nežinoma, kokia ta koalicija bus, bet tai paaiškės, kai Vyriausioji rinkimų komisija Vilniuje ketvirtadienį perskaičiuos rinkimų rezultatus. Tada paaiškės visi naujos kadencijos tarybos nariai.

Suskaičiavus kovo 1-ąją vykusių rinkimų balsus, klausimai iškilo dėl "Klaipėdos" visuomeninio rinkimų komiteto kandidatų Rimanto Cibausko bei Vytauto Čepo, taip pat partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovų.

Bręsta postų dalybos

Kalbant apie politinio pasitikėjimo postų dalybas Klaipėdoje, esą neginčijamai savivaldybės administracijos direktoriaus postas turėtų priklausyti rinkimuose daugumą laimėjusiems liberalams.

Neoficialiais duomenimis, į šią poziciją taiko keturi politikai. Nemaža tikimybė, kad direktoriaus vietą gali išsaugoti dabartinė administracijos vadovė Judita Simonavičiūtė, kurią rinkimuose klaipėdiečiai aukštai pakėlė reitingų lentelėje.

Tai daug kam buvo netikėtumas, nes dėl jos kandidatūros prieš rinkimus partijos viduje buvo dėstomos ir kontroversiškos nuomonės, kai kas net prognozavo nesėkmę partijai.

Tačiau atsitiko atvirkščiai. Reitingavimo rezultatai byloja, jog drąsiai tiesą į akis rėžianti ir didelę valdiško darbo patirtį turinti J.Simonavičiūtė pelnė realų rinkėjų pasitikėjimą.

Kas taps vicemerais?

Mero pavaduotojų klausimas, pasak V.Grubliausko, dar nesvarstomas. Veikiausiai šio posto neteks dabartinis vicemeras V.Čepas, į šios kadencijos tarybą patekęs po socialdemokratų vėliava. Jis kol kas vienu balsu lenkia R.Cibauską, bet po balsų perskaičiavimo V.Čepo gali netgi nelikti taryboje.

Dėl antrojo mero pavaduotojo Artūro Šulco taip pat vyrauja nežinia. Pasigirdo tam tikrų pastebėjimų, kad ir jis gali netekti šios vietos, tačiau šito niekas oficialiai nepatvirtino.

Pats A.Šulcas dienraščiui vakar sakė: "Man patinka tas darbas, kurį dirbu, bet kol kas daugiau nieko nekomentuosiu."

"Personalijos jokiam postui nėra numatytos, aiškus tik meras, jei kas nors neapskųs rinkimų rezultatų ir nepareikalaus jų perskaičiuoti", – šmaikštavo V.Grubliauskas, balsų skaičiumi tris kartus aplenkęs savo oponentę konservatorę Agnę Bilotaitę.

Tačiau esą vienu mero pavaduotoju tikrai taps Liberalų sąjūdžio atstovas. Vis dėlto jis nepatvirtino, kad tai bus A.Šulcas.

Dar kitais neoficialiais duomenimis, į mero pavaduotojo postą liberalų gali būti deleguojamas ir Simonas Gentvilas.

Nelaukta sensacija

Pakartotinių mero rinkimų naktinis balsų skaičiavimas Klaipėdos rajono socialdemokratams neabejotinai kainavo daug nervų. Po ilgų ramybės metų čia staiga kilo tikra politinė audra, kurią sukėlė liberalų sąjūdžio atstovės klaipėdietės Audronės Balnionienės pasirodymas rajono politinėje arenoje.

Visus šokiravo jau pirmasis savivaldybių tarybų rinkimų turas, kai paaiškėjo, jog Klaipėdos rajono žmonės nori permainų ir savo simpatijas atvirai demonstravo Lietuvos liberalų sąjūdžiui.

Maža to, prireikė pakartotinių rinkimų, nes pirmajame ture rajono vadovas socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas pritrūko absoliutaus rinkėjų palaikymo. Ilgamečio mero konkurente labai netikėtai tapo būtent A.Balnionienė.

Sekmadienio nakties balsų skaičiavimas Klaipėdos rajono rinkimų apylinkėse tapo bene dramatiškiausiu Lietuvoje, – lyderiai pirmumo požiūriu kurį laiką keitė vienas kitą.

Kol rezultatų nebuvo pateikusios paskutinės dvi rinkimų apylinkės, pirmavo A.Balnionienė. Tik suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad Klaipėdos rajono meru tapo V.Dačkauskas, savo konkurentę pralenkęs vos 113 balsų.

Pagal įstatymus skirtumas per didelis, kad būtų galima reikalauti balsų perskaičiavimo.

Sulipdė "triptiką"

Jau po kovo 1-osios rinkimų, kai liberalai pasiekė nemenką pergalę, Klaipėdos rajono valdžios senbuviai griebėsi už galvų ir labai skubiai ryžosi beveik neįmanomam sprendimui – į koaliciją susivienijo su aršiais savo priešininkais – partija "Tvarka ir teisingumas".

Būtent "tvarkiečiai", beveik visą šią kadenciją būdami opozicijoje, stipriai kritikavo iki šiol valdžiusiuosius, su kuriais dabar ryžosi susilieti į naują daugumą.

Politikos žinovai neatmeta tikimybės, kad šis netikėtas socialdemokratų, konservatorių bei "Tvarkos ir teisingumo" valdžios "triptikas" rajone atlaikys ne ilgiau nei iki 2016-ųjų rinkimų į Seimą. Esą šių partijų atstovų politinė kultūra pernelyg skirtinga, kad jie galėtų ilgai ir darniai dirbti kartu.

Būtent skubus koalicijos suformavimas ir padėjo jiems laimėti kovą prieš liberalų atstovę antrajame ture.

"Visi šios koalicijos partneriai pastarąsias dvi savaites labai nuoširdžiai dirbo, panaudodami tiek žmogiškuosius, tiek kitokius resursus. Mes tiek daug pajėgų neturėjome", – neslėpė A.Balnionienė.

Nepaisant to, liberalų atstovė džiaugėsi rinkimų rezultatais, kurie esą akivaizdžiai liudija, kad gyventojai nori permainų rajone ir vis tiek jų anksčiau ar vėliau pasieks.

Maištą lėmė klaipėdiečiai

Teigiama, kad Klaipėdos rajone kai kurie rinkėjai tokį skubotą koalicijos suformavimą priėmė vos ne kaip asmeninį įžeidimą. Tai viena versijų, kodėl antrąjį rinkimų turą buvo toks mažas rinkėjų aktyvumas, nes balsavo mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių piliečių.

"Rinkėjai pasijuto įžeisti to, kas nutiko. Jie suprato, kad senieji valdžios žmonės savo pozicijų jokiais būdais neužleis, net santykinai pralaimėję rinkimus. Jie pasiryžę bet kam ir prieš liberalus susivienijo net su didžiausiais savo priešininkais", – tokią poziciją išsakė viešumo nepanoręs Klaipėdos rajono gyventojas.

V.Dačkauskas vis dėlto mano, jog žmonės balsuoti neatėjo todėl, kad labai gerai gyvena: "Mūsų rajonas vienas labiausiai besivystančių, žmonės turi savo verslus, su vietos valdžia jie nepalaiko jokių kontaktų, gyvena savo gyvenimą ir kas vyksta rajone, jiems nelabai rūpi".

Meras neslėpė, kad Ketvergiuose, Slengiuose, Žaliajame Slėnyje, Purmaliuose gyvena daugiausia išeiviai iš Klaipėdos, kurie ir panoro politinių permainų valdžioje, todėl šiuose rinkimuose balsavo už liberalias politines jėgas. Jie esą palaiko liberalias uostamiesčio idėjas.

"Kai nuvažiuoji į rajoną ir paklausi, ar skaitote rajono laikraštį "Banga", jie atsako, kad ta "Banga" jiems nereikalinga, nes jų nedomina, kas vyksta Gargžduose. Jie gyvena priemiesčiuose, kurie tapo tarsi klaipėdiečių gyvenamaisiais rajonais, ir palaiko ryšius su savo miestu – Klaipėda", – kartėlio neslėpė ilgametis rajono vadovas.

Algos – įspūdingos

Neoficialiais duomenimis, dabartiniai Klaipėdos rajono vadovai – meras, vicemerė bei administracijos direktorius artėja prie pensinio amžiaus, tad jiems ši kadencija valdžioje išspręstų ir daug asmeninių problemų, esą būtent dėl svarbių postų savivaldybėje ir ryžtąsi susivienyti su oponentais "tvarkiečiais".

Jei į merus būtų išrinkta liberalų atstovė, kai kurias pozicijas savivaldybėje – tai yra vicemerų, administracijos direktoriaus ar pavaduotojų, dabartinei vadovybei nebūtų pavykę išlaikyti.

Todėl iš paskutiniųjų siekta sustiprinti mero V.Dačkausko palaikymą antrajame rinkimų ture, ir tai pavyko.

Vis dėlto, neoficialiais duomenimis, kai kurie naujosios koalicijos partneriai neturi tinkamų kandidatų į svarbius postus savivaldybėje, tad dėl tam tikrų personalijų gali kilti konfliktinė situacija.

O šie postai masina ir puikia alga. Klaipėdos rajono mero vidutinis atlyginimas per mėnesį, neatskaičiavus mokesčių, pernai viršijo 5 tūkst. litų, vicemeras uždirbo 4 436 litus, administracijos direktorius – 6 635 litus, o jo pavaduotojas – 5 208 litus.