Mažins investicijų grąžą

Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo būtų atverta galimybė uosto investicijas naudoti laivų statybos ir remonto verslo infrastruktūrai gerinti.

Kita Klaipėdos uoste ypač pageidaujama veikla būtų vėjo elektrinių ir jų komponentų iškrovimo, gamybos bei sandėliavimo infrastruktūros sukūrimas. Tai ypač svarbu Lietuvai plėtojant vėjo jėgainių parką atviroje Baltijos jūroje.

Vyriausybė rengiasi priimti nuostatą, kad investicijų metinė grąža į šias veiklas būtų gerokai sumažinta. 2019–2021 m. laikotarpiu numatyta investicijų į Klaipėdos uosto objektus metinė grąža yra 6 proc. Pagal tokią grąžą nei laivų statybos ar remonto, nei vėjo jėgainių veiklos nėra atsiperkančios. Pagal šį modelį uoste lieka iš esmės atsiperkanti vienintelė veikla – kuo intensyvesnė krova.

Vyriausybė rengiasi priimti sprendimą, kad laivų statybos ir remonto, taip pat vėjo jėgainių veikloms būtų numatyta ne mažesnė nei 2 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos metinė kapitalo grąža iš jų infrastruktūros naudojimo ir žemės nuomos mokesčio.

Energetikos ministerija yra prašiusi, kad Klaipėdos uoste vėjo jėgainėms būtų numatyta 800 m ilgio krantinė su 15 ha teritorija prie jų.

Manoma, kad sutvarkius infrastruktūrą laivų statybos ir remonto verslas galėtų pasiūlyti daugiau paslaugų, jų pajamos ir investicijų grąža didėtų. Gali būti, kad tas pats laivų statybos ir remonto verslas imtųsi ir papildomo vėjo jėgainių priėmimo ir surinkimo veiklos.

Prioritetas vėjo jėgainėms

Vėjo jėgainių parko statyba Baltijos jūroje yra Lietuvos prisiimtas įsipareigojimas ES integruojantis mūsų šaliai į Vakarų Europos energetinę sistemą.

Nepaisant dalies skeptikų, kad vėjo jėgainės jūroje, nors bus už 15–25 kilometrų nuo kranto, užstos gražų jūros vaizdą, jų statybos procesas juda į priekį. Energetikos ministerija ir Vyriausybė jau yra patvirtinusios svarbius dokumentus, kurie, nuosekliai juos vykdant, turi užtikrinti, kad 2023 m. pradžioje bus surengtas vėjo jėgainių statybos jūroje operatoriaus konkursas. Pačios vėjo jėgainės jūroje prie Lietuvos krantų būtų statomos nuo 2023 iki 2027 m.

Iki 2022 m. turi būti parengta infrastruktūra Klaipėdos uoste vėjo jėgainėms iškrauti iš laivų, moduliams ir komponentams surinkti ir paruošti gabenti į jų statybos vietas jūroje.

Energetikos ministerija yra prašiusi, kad Klaipėdos uoste vėjo jėgainėms būtų numatyta 800 m ilgio krantinė su 15 ha teritorija prie jų.

Viena iš realių vietų galėtų būti nuo jūrų keltų prieš kelerius metus atlaisvinta jūrų perkėlos teritorija, kurioje kol kas nesimato jokių pertvarkymų. Bet galbūt vėjo jėgainių infrastruktūrai kurti Klaipėdos uoste yra ir kitų vietų?

Verslą pasmerktų žlugimui

Nuo tarybinių laikų susiformavo požiūris, kad Klaipėdos uoste veikė pakankamai didelis laivų statybos ir remonto verslas.

Dalis laivų statybos ir remonto infrastruktūros buvo statyta daugiau nei prieš 50 metų. Ji nusidėvėjo, dalis yra avarinės būklės. Kyla rizika dėl jos naudojimo. Jei infrastruktūra nebus atnaujinta, ji turėtų būti uždrausta naudoti dėl saugumo. Taip būtų naikinamas senas tradicijas Klaipėdoje turintis verslas. Laivų statyba ir remontas Klaipėdoje atsidurtų ant žlugimo ribos.

Laivų statybos ir remonto bendrovės Uosto direkcijai yra pateikusios paraiškas dėl infrastruktūros pagerinimo ir atkūrimo. Jų vertė – apie 77 mln. eurų.

Pagal galiojančią kapitalo grąžos tvarką Uosto direkcija negali investuoti į laivų statybos ir remonto infrastruktūros gerinimą, nes iš šių įmonių investicijų grąža yra nedidelė.

Klaipėdoje yra priimta nuostata, kad rinkliavos sudaro apie 88 proc. uosto pajamų, žemės nuomos mokestis – 12 proc.

Į laivų statybos ir remonto bendrovės atplaukia nedaug laivų, todėl ir rinkliavų iš jų uostas gauna mažai. Pajamos  iš žemės nuomos mokesčio taip pat nėra didelės, nes nepagerinta tų bendrovių infrastruktūra. Be to, žemės mokestis Klaipėdos uoste nedominuoja. Paskaičiuota, kad pagal tą grąžos modelį, koks dabar uoste numatytas, laivų statybos ir remonto verslui uosto žemės nuomos rinkliavas reikėtų didinti 12 kartų. Tokia pat proporcija turėtų didėti rinkliavos ir kitiems uosto subjektams. Tai sukeltų chaosą ir didžiulį uosto verslo nepasitenkinimą. Tuo pat metu laivų statybos ir remonto bendrovės yra ypač svarbios, nes jose yra daug darbo vietų. Laivų statybos ir remonto įmonės Klaipėdos uoste įdarbina per du tūkstančius žmonių. Dar maždaug tiek žmonių yra samdomi iš pagalbinių įmonių kaip subrangovai.

Akcentuojama, kad laivų statybos ir remonto verslas ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai yra svarbus. Nemaža dalis jo sukurtos produkcijos yra eksportuojama. Klaipėdoje laivų statybos versle yra taikoma nemažai pažangių naujovių. Čia statomi laivai ir Lietuvos naudotojams, remontuojami Lietuvos karinių pajėgų laivai, būtų galimybė teikti paslaugas ir NATO laivams.