Reikia teisingų žinių
Ši vieša akcija vyko ketvirtadienį popiet Panevėžio g. 7 ir 8 namų teritorijoje. Renginį organizavo Atliekų tvarkymo tarnyba „Žaliasis taškas“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC).
Reginį stebėję aplink gyvenantys klaipėdiečiai priėjo prie KRATC ir „Žaliojo taško“ atstovų ne tik sužinoti, apie ką šis renginys, bet ir užduoti juos dominančius klausimus apie rūšiavimo iššūkius, su kuriais susiduria kasdienybėje. O minėtieji atstovai klaipėdiečiams išdalijo įvairių tvarių dovanų – nuo gertuvių iki krepšių pirkiniams, atšvaitų ir kitų daiktų.
„Žaliojo taško“ atstovė Raminta Časonė paaiškino, jog šio renginio tikslas yra pasižiūrėti, kaip Klaipėdos gyventojams sekasi rūšiuoti ir ką rodo apklausų duomenys.
Klaipėdos apskrities gyventojai yra tikri pirmūnai.
„Žaliasis taškas“ kasmet atlieka gyventojų apklausą. Remiantis šios apklausos duomenimis, Klaipėdos apskrities gyventojai yra tikri pirmūnai – jie yra tarp tų žmonių, kurie visada ir visur rūšiuoja buityje susikaupiančias atliekas. Jeigu pridėsime ir tuos, kurie rūšiuoja ne visada, bet kai tam yra sukurtos galimybės, tada turėsime labai gerą rezultatą – net 94 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų rūšiuoja buityje susidarančias atliekas“, – džiuginančiais rezultatais pasidalijo R. Časonė.
Iniciatyvos skatina atsakomybę
Anot R. Časonės, rūšiavimas yra pagrindinis kelias į efektyvų atliekų surinkimą ir jų perdirbimą.
„Nepaisant to, kad labai didelis skaičius gyventojų atliekas rūšiuoja, savo rūšiavimo žiniomis yra užtikrinti tik ketvirtadalis gyventojų, o būtent žinios ir teisingas rūšiavimas gali prisidėti prie kuo didesnių perdirbimo rodiklių pasiekimo“, – tikino R. Časonė.
„Žaliasis taškas“ ne tik vykdo apklausas, surenka teorinę informaciją, bet kartais ir patys atlieka konteinerių morfologinius tyrimus, kurie parodo, kad, nepaisant didelio rūšiuotojų skaičiaus, vidutiniškai apie 30–40 proc. atliekų, atsirandančių atliekų rūšiavimo konteineriuose, ten būti neturėtų.
Pavyzdžiui, plastiko konteineryje dažnai randamos įvairios higienos priemonės, dantų šepetėliai, skustuvai ir net baldai.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Šeputienė akcentavo, kad tokios iniciatyvos veikiausiai paskatins žmones į rūšiavimą žiūrėti atsakingiau.
„Tikimės, kad tokios iniciatyvos paskatins žmones atidžiau žiūrėti ir labiau įvertinti tai, kaip jie rūšiuoja, ir kad įgytomis žiniomis ir patirtimis jie pasidalins su savo kaimynais, draugais, pažįstamais bei kad tai taps tarsi geruoju virusu, kuris skatins dar geriau rūšiuoti atliekas“, – pažymėjo M. Šeputienė.
Rezultatai nustebino
Ketvirtadienį vykusios plastiko konteinerio kratos metu pastebėta, kad tik apie dešimtadalis atliekų surūšiuota netinkamai. Pasak KRATC Projektų vadovo Arūno Liubinavičiaus, tokie rezultatai džiugina.
„Kadangi turime patirties su maisto atliekų rūšiavimu ir labai akivaizdžiai matome, kad klaipėdiečiai viršija mūsų lūkesčius rūšiuodami maistą, tai analogiškai matome, kad ir su pakuočių rūšiavimu yra panašiai – labai nedaug klaidų – tik apie dešimtadalis atliekų yra išmesta į netinkamą konteinerį, tai džiugina“, – sakė A. Liubinavičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta vieningos tvarkos, rūšiuojant atliekas. Pastebėta, kad skirtingai rūšiuojama Klaipėdoje, Gargžduose, Vilniuje ir kituose miestuose.
Akcijos organizatoriai priminė dažnai daromas klaidas. Pavyzdžiui, dezodoranto ar kvepalų buteliuke esant skysčiui, juos reikėtų pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, o ne mesti į komunalinių atliekų konteinerius.
Buityje naudojamos baterijos taip pat turėtų būti pristatytos į jų pardavimo vietas arba KRATC aikšteles, kadangi tai – itin sprogi atlieka, dėl kurios šiemet įvyko ne vienas gaisras.
Svarstymai – keisti pavadinimą
„Dažniausia klaida – kad žmonės rūšiuoja įvairius plastikinius daiktus ir visiškai suprantama, nes konteineris vadinasi plastiko ir atrodytų, kad skirtas visokiam plastikui, tačiau į šį konteinerį turėtų keliauti ne tik plastikas, bet ir visos plastikinės, kombinuotos, metalinės pakuotės. O kadangi pavadinimas toks, tai dažnai metalinė pakuotė nepatenka į tą konteinerį, o patenka įvairūs žaislai, buityje naudojami daiktai, kurie, deja, neturi perdirbimo galimybių“, – sakė „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Dėl to būta svarstymų apskritai pakeisti konteinerio pavadinimą.
Anot A. Burbaitės, apklausų metu taip pat paaiškėjo, kad nors žmonės atsako žinantys, kur mesti tam tikras atliekas, vis dėlto nurodo netinkamus atsakymus.
„Kai atliekami morfologiniai atliekų tyrimai, patikrinamas konteinerių maršrutas ir pasižiūrima, kokių atliekų atsirado rūšiavimo konteineriuose, mes matome apie pusę jų išmestų netinkamai. Ką tai reiškia – kad apie pusę konteinerio yra mišrios komunalinės atliekos, kurios neturi galimybių būti perdirbtos, tačiau jos užima vietą rūšiavimo konteineryje, gadina rūšiavimo įrenginius“, – pažymėjo A. Burbaitė.
Jos teigimu, gauti rezultatai rodo, kad panaši rūšiavimo situacija matoma visoje Lietuvoje – apie 90 proc. žmonių rūšiuoja visada arba dažniausiai.
Panevėžio g. 7 ir 8 namų teritorijoje veikiausiai dar keletą savaičių klaipėdiečiai galės apžiūrėti iškratyto plastiko konteinerio turinį, kuris yra dviejose permatomose dėžėse: vienoje – teisingo rūšiavimo atvejai, kitoje – neteisingo.
Naujausi komentarai