Mokestis – pagal pakėlimus

Iki šiol minėtų namų savininkai mokėjo standartinį mokestį už atliekų išvežimą pagal nekilnojamojo turto vienetą, o šiemet mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimas jau bus skaičiuojamas pagal faktinį konteinerių pakėlimų skaičių.

„Kiekvienas konteineris turi inventorinį numerį, ir vežėjas, ištuštindamas konteinerį, kaskart jį nuskenuoja. Šie duomenys iškart patenka į mūsų sistemą, tad metų pabaigoje matysime, kiek konkretaus namo savininkas pasinaudojo paslauga ir pakoreguosime mokėjimo sumą. Tie klaipėdiečiai, kurie stropiai rūšiuos pakuotes ir mažiau atliekų išmes į mišrių atliekų konteinerį, lyginant su 2019 m. išlaidomis, tikrai sutaupys“, – tikino Šarūnas Jonas Tamulis, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojas.

Mišrių komunalinių atliekų konteinerio inventorinį numerį galima pasitikrinti KRATC elektroninės savitarnos sistemoje https://mano.kratc.lt. Pastebėjus, kad priskirtas konteinerio kodas neatitinka jūsų turimo konteinerio numerio, reikėtų kreiptis tel. (8 46) 390 781.

Mažiau atliekų – moki mažiau

Mišrios komunalinės atliekos iš Klaipėdos sodininkų ir individualių valdų savininkų šaltuoju metų laiku yra surenkamos kas dvi savaites, o šiltuoju periodu – kas savaitę. Metinė vietinė rinkliava šiemet jiems apskaičiuota pagal minimalų ištuštinimo dažnį – 26 kartus per metus ir yra mažesnė 6 eurais, lyginant su 2019 m. Tai yra rinkliava paskaičiuota taip, lyg atliekų išvežimas būtų kas dvi savaites.

Tvarka: nuskenavus inventorinį numerį bus žinoma, kiek kartų ištuštintas konteineris. (KRATC nuotr.)

Pasak KRATC atstovo, ši sistema palankesnė rūšiuojantiesiems ir tiems, kurie išvyksta ilgesnėms komandiruotėms ar atostogoms. Nebūdami namie jie tikrai sugeneruoja mažiau atliekų, nesinaudoja išvežimo paslauga, tad skaičiavimas pagal faktinį konteinerio ištuštinimą yra teisingesnis.

„Jei namo savininkas kurį laiką negyvena ir neišmeta atliekų arba gyventojai stropiai rūšiuoja – šis mokestis sumažės. Bet jei gyventojas pageidauja, kad jo atliekos būtų išvežamos dažniau, už kiekvieną konteinerio ištuštinimą teks mokėti papildomai. Faktiškai, jei žmogus nepakeis savo rūšiavimo įpročių, jis mokės tiek pat, kaip ir 2019 m.“, – aiškino Š.J.Tamulis.

Pašnekovas pridūrė, jog KRATC dažnai sulaukia klientų pretenzijų, esą kokia prasmė rūšiuoti, jei mokestis nuo to nesikeičia. Tačiau ši nuostata yra klaidinga.

„Rinkliava yra skaičiuojama tik už komunalinių atliekų sutvarkymą. Kuo daugiau antrinių žaliavų išrūšiuojame, tuo mažiau jų patenka į buitinių atliekų konteinerius. O tai reiškia, kad nesvarbu, ar gyvename daugiabutyje, ar individualiame name, rūšiavimas sudaro prielaidas rinkliavos už atliekas mažėjimui“, – sakė Š.J.Tamulis.

Beje, tiems Klaipėdos privačių namų ir sodų savininkams, kurie neturi pasiėmę ir nesinaudoja individualiais konteineriais, sutaupyti nepavyks. Tokiems objektams rinkliava skaičiuojama kaip ir anksčiau pagal nekilnojamojo turto paskirtį.

Skirs papildomų maišų

Atliekų surinkėjai pastebi, kad klaipėdiečiai tikrai rūšiuoja stropiau ir antrinių žaliavų – popieriaus ir plastiko – atrenka vis daugiau. Bet kai kurie individualių namų savininkai improvizuoja ir pridaro klaidų.

„Bėda ta, jog kartais gyventojai plastiką ir popierių sudeda į nepermatomus maišus, į kokius įprastai kraunamos buitinės atliekos. Vežėjų darbuotojai neturi galimybės patikrinti kiekvieno maišo turinio, tad dažnai gyventojų išrūšiuotos atliekos patenka į buitinių šiukšlių mašiną“, – sakė Š.J.Tamulis.

KRATC atstovas priminė, kad minėtas atliekas, kurios nebetelpa į rūšiavimo konteinerį, leidžiama sudėti tik į skaidrius plastiko maišus – juos nemokamai suteikia vežėjas. O jei klaipėdiečiai naudoja savo maišus, būtina įsigyti tokius pat permatomus. Norėdami gauti daugiau maišų iš vežėjo, klaipėdiečiai turėtų kreiptis ant rūšiavimo konteinerio lipduko nurodytais kontaktais.