Po žudynių Bučoje – nota

Iki antradienio Lietuvą turėjo palikti visi akredituoti Rusijos Federacijos (RF) generalinio konsulato Klaipėdoje personalo atstovai.

Konsulatas uždarytas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Kai balandžio pradžioje, iš rusų okupantų išvadavus Kijevo priemiesčius, į viešumą iškilo civilių ukrainiečių žudynės ir kankinimai Bučos mieste, Lietuvos užsienio reikalų (URM) ministras Gabrielius Landsbergis tą pačią dieną pranešė, kad Vyriausybė išsiunčia iš Lietuvos RF ambasadorių Aleksejų Isakovą.

Kartu pranešta ir apie tai, kad Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas grįžta į Lietuvą.

Be to, nutarta uždaryti RF generalinį konsulatą Klaipėdoje.

Apie šį sprendimą LR užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasadą Lietuvoje informavo balandžio 4 d.

Visi akredituoti RF generalinio konsulato Klaipėdoje personalo nariai per 15 dienų nuo šios notos įteikimo buvo paprašyti išvykti iš LR teritorijos.

Iš RF generalinio konsulato Klaipėdoje diplomatinis korpusas turėjo išsikraustyti iki balandžio 19 d.

Neįsijautė: 2020 m. gruodį, pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, RF generalinio konsulo pareigas pradėjęs eiti J.Choriška nebuvo labai aktyvus diplomatas veikiausiai dėl visuotinio karantino. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Telefonai – išjungti

Tai jie veikiausiai ir padarė, nes iškart po Velykų, antradienio rytą, vėliavos stovas konsulato kieme po dešimties metų šios diplomatinės įstaigos veiklos buvo tuščias.

Antradienį jau buvo išjungti visi viešai skelbiami šios įstaigos telefonų numeriai.

Remiantis kol kas dar veikiančia RF generalinio konsulato Klaipėdoje interneto svetaine, matyti, kad pastaruoju metu čia dirbo vos penki diplomatiniai darbuotojai – generalinis konsulas, konsulė, vicekonsulas ir du atašė.

Generalinio konsulato naujienų puslapyje paskutinė žinutė "Apie pradedamą įgyvendinti medicininį ir socialinį projektą pagal Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą" įkelta vasario 22-ąją, likus dviem dienoms iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Tačiau svetainėje dar iki šio pirmadienio kone kas pusvalandį buvo keliamos pagrindinės naujienos iš Kremliaus.

Paskutinė žinia buvo "apie žinomo šiuolaikinio valstybės veikėjo, buvusio Vidaus žvalgybos tarnybos direktoriaus Viačeslavo Trubnikovo mirtį".

Bet jau antradienį naujienų srautas Generalinio konsulato svetainėje nebebuvo pildomas.

Tačiau kai kurios nuorodos į kitas svetaines, kuriose gana gausu Kremliaus propagandos, dar liko aktyvios.

Nesusitvardė: viešame renginyje uostamiestyje su rusų žurnalistu J.Kiseliovu 2019 m. sausį, kur buvo kalbėta apie dezinformaciją ir propagandą, tuometis RF generalinis konsulas Klaipėdoje A.Gračiovas, dar nepasibaigus susitikimui, demonstratyviai paliko salę. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Švęstas vanduo nepadėjo?

Žemės sklypas su statiniais, kuriame įsikūręs RF generalinis konsulatas Šermukšnių gatvėje, nuosavybės teise priklauso Rusijos Federacijai.

Galima spėti, jog 27 arų sklype esantis trijų pastatų kompleksas bus tuščias, kol pasikeis geopolitinės aplinkybės.

Konsulatas Klaipėdoje atidarytas buvo 1994 m. vasarį.

Pradžioje rusų diplomatai glaudėsi nuomojamose patalpose K.Donelaičio gatvėje.

O Šermukšnių gatvėje konsulatas iškilmingai duris atvėrė prieš dešimtmetį, 2012 m. vasarį, po beveik ketverių metų statybų.

Esą naujo konsulato pastato prireikė, nes nuomojamame statinyje Klaipėdos centre diplomatai nebetilpo.

Tuomet teigta, kad reikėjo plėsti konsulato priimamąjį, išaugus interesantų srautams.

Taigi Šermukšnių gatvėje iškilo daugiau nei 3 tūkst. kv. metrų ploto kompleksas, kuriame buvo ne tik tarnybinės patalpos, čia įrengti ir konsulato darbuotojų butai, vienas jų skirtas generaliniam konsului ir jo šeimai.

Naujojo konsulato pastato atidarymas buvo gana pompastiškas.

Kol rinkosi svečiai, keli stačiatikių šventikai šventino pastatą, aidėjo religinės giesmės.

Šventinimas buvo vainikuotas ypatingomis apeigomis – šventintais aliejais stačiatikių dvasininkai patepė keturias atokiausias pastato sienas.

Statinio šeimininkui, tuomečiam generaliniam konsului Anatolijui Krotkovui, tada kunigas įteikė šventą Dievo Motinos ikoną, kurią konsulas pažadėjo laikyti garbingiausioje pastato vietoje.

Konsulą išvarė lauk

Netrukus po naujojo konsulato pastato atidarymo A.Krotkovas generalinio konsulo pareigas perdavė kolegai Vladimirui Malyginui, kuris, kaip netrukus paaiškėjo, nėra joks diplomatas, o žvalgybininkas.

Čia vieša paslaptis, kai kuriose šalyse net pusė diplomatinio korpuso darbuotojų sudarydavo žvalgybininkai, dirbantys po priedanga.

Tokia veikla nesuderinama su konsulo darbu.

V.Malyginas 2014 m. balandį, Lietuvos valstybės saugumo departamentui surinkus ir pateikus pakankamai įrodymų, buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus.

Tuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad iš Lietuvos už žvalgybinę veiklą išsiųstas Rusijos generalinis konsulas nebuvo kuo nors išskirtinis, nes šnipinėjimas po diplomatine priedanga yra taikomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

V.Malyginas buvo aukščiausio rango diplomatas,  dėl šnipinėjimo išsiųstas iš Lietuvos.

"Čia vieša paslaptis, kai kuriose šalyse net pusė diplomatinio korpuso darbuotojų sudarydavo žvalgybininkai, dirbantys po priedanga. Jie lyg ir diplomatai, bet priklauso arba Užsienio žvalgybos tarnybai, arba karinei žvalgybai. Tie dalykai buvo žinomi, vienus išsiuntus, jie atsiųsdavo kitus tokius pat. Kaip čia gali vertinti? Tai neturi nieko bendra su diplomatine veikla, nei su Vienos konvencija, kuri apibrėžia diplomatinius santykius ir reikalavimus. Tai viena tų sričių, kur Rusija piktnaudžiaudavo", – dienraščiui kalbėjo L.Linkevičius.

Tais pačiais 2014 m. iš Lietuvos dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti dar trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai, "kurių veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis", rašyta VSD ataskaitoje.

Demaskuotas: vienas generalinių RF konsulų Klaipėdoje – V.Malyginas – šiame poste neišbuvo nė dvejų metų, jis kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas iš Lietuvos išsiųstas 2014 m. balandį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Nepamiršote budionovkos"

Po gėdingo V.Malygino išvarymo iš Lietuvos, 2015 m. liepą nauju Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje paskirtas Aleksandras Gračiovas, kuris šiose pareigose išbuvo iki pat 2020 m. pabaigos.

Tačiau jo nuostatos buvo labai panašios, kaip ir jo pirmtakų.

Tai liudijo ir diplomato nesusitvardymas viename viešame renginyje, kuriame dalyvavo garsus Rusijos žurnalistas, Kremliaus oponentas, keliolika metų Ukrainoje gyvenantis Jevgenijus Kiseliovas.

2019 m. sausį buvo surengta Klaipėdos universiteto ir savivaldybės diskusija "Kaip nepasiklysti melo lauke? Informaciniai ginklai prieš 30 metų ir šiandien".

Renginyje demonstruotas dokumentinis filmas "Manipuliacijų čempionas: tyrimo tyrimas".

J.Kiseliovas renginyje kalbėjo nevyniodamas žodžių, neslėpdamas kritikos Kremliui, tad RF generalinis konsulas A.Gračiovas, reziduojantis Klaipėdoje, tada neištvėrė ir paprašė mikrofono.

Po jo pompastiško pasisakymo J.Kiseliovas pasiteiravo: "Nežinau, pone, koks yra jūsų karinis laipsnis – pulkininkas ar generolas, nežinau, kurioje žvalgybos tarnyboje dirbate. Ar nepamiršote atsivežti budionovkos?"

Po šios replikos A.Gračiovas skubiai išėjo iš salės vos įpusėjus renginiui.

2020 m. gruodį A.Gračiovą jo pareigose Klaipėdos generaliniame konsulate pakeitė J.Choriška, kurio veiklą stipriai apribojo įsisiautėjusi pandemija.

Nepraėjus nė pusantrų metų, balandžio pradžioje, jis su visu diplomatiniu korpusu buvo išprašytas iš Lietuvos.

Linas Linkevičius. Vilmanto Raupelio nuotr.

Prognozių kol kas jokių

Rusijos generalinio konsulato veikla apėmė Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių ir Telšių apskritis.

Šiose apskrityse gyvena apie 4 tūkst. Rusijos piliečių, o rusakalbių yra apie 80 tūkst., iš jų – beveik trečdalis gyvena Klaipėdoje.

Šiuo konkrečiu atveju teks laukti visų tų įvykių atomazgos, nes dabar santykiai tik blogėja.

Ir nors ne vienas Klaipėdoje rezidavęs generalinis konsulas tvirtino, kad konsulato pagrindinis darbas – užtikrinti Rusijos piliečių teises, nes esą žmonėms reikia ir materialinės pagalbos, ir teisinių konsultacijų, panašu, kad šios diplomatinės įstaigos veikla buvo gerokai susipynusi su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

2021 m. Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) parengtoje ataskaitoje "Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime" pažymėta, jog Rusijos žvalgybinė veikla prieš Lietuvą išlieka intensyvi.

"Dėl COVID-19 pandemijos Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomos žmogiškosios žvalgybos prieš Lietuvą mastas sumažėjo. Nepaisydamos apribojimų, Rusijos tarnybos vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose. Padidėjus nuotolinio darbo ir elektroninių paslaugų mastams auga ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmė", – rašoma 2021 m. VSD ataskaitoje.

Dabar visi Rusijos diplomatai yra išprašyti iš Lietuvos ir visiškai neprognozuojama, kada jie galės čia grįžti.

"Šiuo konkrečiu atveju teks laukti visų tų įvykių atomazgos, nes dabar santykiai tik blogėja. Visi santykiai nutraukti – ne tik diplomatiniai, bet ir kultūriniai, ir sportiniai. Dabar ką nors prognozuoti bus galima tikintis, jei tik kas nors apskritai pasikeis šio konflikto kontekste, bet tam kol kas nematyti jokių prielaidų. Kol šita vadovybė yra Kremliuje su tuo prezidentu, puoselėjančiu savo geopolitines svajones, niekas nepasikeis. O kada bus kitaip, irgi niekas negali pasakyti", – teigė L.Linkevičius.