Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuvos gydymo įstaigose gydomas 51 per karą sužeistas ukrainiečių kovotojas, dar vieno laukiama atvykstant artimiausiu metu.
Pasak ministerijos, tai kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, kartu su ginkluotosiomis pajėgomis kovoję mūšio lauke.
„Visi Ukrainos laisvės gynėjai yra gydomi aštuoniose reabilitacinio gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, tarp jų – ir trijose Palangos reabilitacijos įstaigose. Palangos savivaldybės žiniomis, į mūsų kurortą atvyko pirmieji 19 pacientų“, – feisbuke pranešė meras.
Pirmasis kovotojas reabilitacijai į Lietuvą atvežtas dar liepos pradžioje, likusieji – per pastarąsias dvi paras.
Jie gydomi po įvairiausių sužeidimų, patirtų kare: galvos smegenų sužalojimų, šautinių žaizdų, kai kuriems pažeistas stuburas. Per sprogimus jie patyrė įvairių traumų.
„Jiems bus taikomos antrinio ir tretinio lygio stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos. Ukrainos kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai Palangoje bus reabilituojami mažiausiai 24 dienas. Pacientai iš kovojančios Ukrainos jau pradėjo reabilitacijos gydymą Vidaus reikalų ministerijai priklausiančiame „Pušyne“, o taip pat ir „Palangos line“. Sunkiausi pacientai atiteko Palangos reabilitacijos ligoninei – kariai po ypač sunkių sužeidimų karo lauke. Beje, ši reabilitacijos įstaiga turi ir tam tikrą patirtį gydant tuos, kurie nukentėjo nuo agresijos ir ginklų, – čia gydyti Sausio 13–osios ir Ukrainos Maidano dalyviai, dabar štai – naujos aukos. Negali ramiai klausytis Palangos reabilitacijos ligoninės vienos iš vadovių Juditos Daratienės žodžių: „Kaip reaguojame? O kaip gali reaguoti į jaunus žmones, kuriuos šitaip sužalojo karas?“. Tarp kitų į „Pušyną“ atvyko Ukrainos pareigūnė, kuri nukentėjo sprogus ant namo numestai bombai. Pastarosiomis dienomis, kai jau žinojau, jog į Palangą bus atvežti pirmieji kare Ukrainoje sužeisti ir reabilitacijos reikalingi žmonės, ne kartą prisiminiau praėjusių metų pabaigą, kai teko skirti nežmoniškai daug jėgų ir veiksmų tam, kad pavyktų išsaugoti mūsų kurorto reabilitacijos centrą „Pušynas“ ir jis nebūtų likviduotas, kaip tai planavo Vidaus reikalų ministerija. Gyvenimas ir šių dienų nerami situacija tik darsyk įrodo, kad sanatorijas reikia statyti, o ne griauti. Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į palangiškių nuomonę ir pasipriešinimą privatizuoti „Pušyną“ ir jis nevirto eiliniu daugiabučiu ant jūros kranto. Dabar išsaugota ir 100 darbo vietų, ir galimybė teikti reabilitacinį gydymą Lietuvos žmonėms bei padėti dėl savo laisvės kovojančiai Ukrainai. Vertinkime tai, ką turime, ir palinkėkime Ukrainos kovotojams sėkmingo gydymo Palangoje“, – rašė meras.
