Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui paskelbus naujus sąvartyno "vartų mokesčio" įkainius, tam pasipriešino didžioji dalis regiono savivaldybių. Ieškant, kas kaltas dėl kylančio mokesčio, žvilgčiojama ir į naująją atliekų deginimo jėgainę Klaipėdoje. Tačiau Vilniaus apskritis tokios atliekų deginimo gamyklos neturi, o sąvartyno "vartų mokestį" ten siūloma didinti kelis kartus daugiau nei Pajūrio regione.

Įkainių kadrilis

Lietuvoje praktikuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų sistema. Visoje šalyje yra 10 sąvartynų, į kuriuos buitinės atliekos vežamos iš tų savivaldybių, kurios priklausė tai apskričiai.
Klaipėdos regioninių atliekų tvarkymo centrą (KRATC) įsteigė Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos, Neringos, Skuodo, Šilutės bei Kretingos savivaldybės tam, kad surinktų gyventojų atliekas ir suvežtų į vieną vietą. Taip yra visoje Lietuvoje.

Atliekų priėmimas sąvartynuose kainuoja, tai vadinamasis vartų mokestis. Jis kiekvienai savivaldybei skirtingas ir priklauso nuo finansinės situacijos bei išlaidų.
Klaipėdos regione sumaištis kilo, kai nuo šių metų rugsėjo 1 d. išaugo penkerius metus nekitę sąvartyno "vartų mokesčio" įkainiai.

Savivaldybės moka skirtingą "vartų mokestį" – Palangai nuo rugsėjo jis turėjo padidėti 23 litais – iki 78 litų, o nuo kitų metų – iki 125 litų už toną, Neringai – nuo 46 iki 160 litų už toną. Palangos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės savivaldybės su tokiu KRATC sprendimu nesutinka ir kreipėsi į teismą – esą mokesčių negalima keisti metų viduryje, ir kyla jie per daug.

Taigi keturios iš septynių regiono savivaldybių sprendimą didinti sąvartyno "vartų mokestį" ginčija teisme.

"Mūsų argumentai sudėlioti ieškinyje teismui, politinis ar nepolitinis tai sprendimas, nesiimu spręsti", – teigė Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.

Savivaldybės ieškinyje teismui teigiama, jog "su šiais sprendimais nesutinkame ir teikiame ieškinį dėl jų panaikinimo". Ieškovų ginčijamus "vartų mokesčius" nustatė KRATC valdyba, kuri esą neturėjo teisės nustatyti "vartų mokesčio".

Politiniai žaidimai?

Neslepiama, kad "vartų mokesčio" įkainius teko koreguoti, kai šių metų gegužės 29 d. buvo pasirašyta sutartis su "Fortum Klaipėda", kurioje KRATC sužinojo, kiek atliekų sudeginimui teks patiekti.

Po to birželio mėnesį KRATC valdyba priėmė sprendimą, informavo savivaldybes ir nuo rugsėjo mėnesio šitą įkainį norėjo padidinti.

Liepą Klaipėdos ir Neringos savivaldybės su naujais įkainiais sutiko iš karto, kitos dvejojo, o Palanga ir Kretinga šitą sprendimą apskundė teismui, vėliau prie jų prisijungė Šilutės bei Skuodo savivaldybės.

Kol vyks teismai, KRATC besibylinėjančioms savivaldybėms negalės skaičiuoti padidinto "vartų mokesčio", tačiau jei savivaldybės teismą pralaimės, joms teks kompensuoti KRATC nesumokėtą paslaugų dalį.

"Savivaldybės turėjo žinoti, kad "vartų mokestis" šiemet keisis, nes jų atstovai už tai balsavo dar 2010 metais. Tačiau dabar ne visiems užtenka drąsos pripažinti, kad laiku nepadarė namų darbų ir ieško užtarimo teismuose. Politiškai tai naudinga – jei savivaldybės praloš teisme, galės rinkėjams pasakyti, kad mes nenorėjom didinti mokesčių, bet va – teismas liepė. Tačiau ekonominiu požiūriu šios savivaldybės elgiasi nesolidžiai: žlugdo savo įsteigtą įmonę – KRATC, kuriai teisės aktais nurodė sukurti būtent tokią sistemą, už kurios išlaikymą atsisako sumokėti. Klaipėdos mieste didesniam "vartų mokesčiui" mes ruošėmės nuo 2010 metų ir todėl paslaugų brangimo Klaipėdoje nebus – šiemet netgi sumažinome rinkliavą 15 procentų", – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Panašu, kad regiono savivaldybėms, kur vietinę rinkliavą už atliekas administruoja ne KRATC, sunkiai sekasi tvarkytis su mokesčio už atliekų tvarkymą skaičiavimu ir surinkimu.
Šilutės rajonas už atliekų tvarkymą skolingas daugiau nei du milijonus litų. Kad dirba nuostolingai, neslepia ir Klaipėdos rajonas. Skuodas, Palanga, Kretinga taip pat ne kartą didino rinkliavą savo gyventojams ir įmonėms, kas byloja apie lėšų stygių atliekų tvarkymo sistemos išlaikymui šiose savivaldybėse.

Klaipėdos mieste priešingai – vietinė rinkliava nedidėjo nuo 2008 metų ir, pasak uostamiesčio vadovų, nedidės, nes yra sukauptas rezervas. Šiemet rinkliava klaipėdiečiams sumažinta 15 proc., nesiruošiama jos didinti nei dabar, kai padidėjo "vartų mokestis", nei kitąmet.

Kaltųjų paieškos

Klaipėdos regionas – kol kas vienintelis šalyje, vykdantis ES duotus įsipareigojimus, siekiant mažinti atliekų kiekius laidojamus sąvartyne. Tokį rezultatą KRATC pavyko pasiekti vasarą atliekas pradėjus deginti naujojoje termofikacinėje jėgainėje "Fortum Klaipėda".

"Yra bandoma aiškinti, kad Klaipėdos sąvartyne "vartų mokestis" didėja dėl to, kad atsirado atliekų deginimo jėgainė. Tačiau tai netiesa. Mes teikiame atliekų utilizavimo paslaugą, kurią laimėjome viešųjų pirkimų konkurse pasiūlę mažiausią kainą. Manome, jog kai kuriose Klaipėdos regiono savivaldybėse anksčiau nebuvo nuosekliai keliami mokesčiai už atliekų tvarkymą, nors jis neatitiko realijų ir kainų. Kodėl tai nebuvo daroma? Toks klausimas politiškai nepatogus, todėl ieškoma kaltųjų", – įsitikinęs "Fortum Klaipėda" atstovas Andrius Kasparavičius.

Įdomu tai, jog 2010 m. visos Klaipėdos regiono savivaldybės sutiko, jog atliekas reikia deginti. Jos buvo informuotos, kad įkainiai keisis pradėjus deginimą, ir tam reikėjo pasiruošti.

"Jeigu atliekų nedegintume, sąvartyno "vartų mokestis" būtų didesnis. Prieš pasirinkdami deginimą, atlikome studiją pas nepriklausomus ekspertus, kurie išnagrinėjo kelias alternatyvas.

Deginimas pasirodė pigiausiu atliekų sutvarkymo būdu", – sakė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.

Pasak Š.Reikalo, kitose Lietuvos savivaldybėse "vartų mokestis" yra netgi didesnis, nei Klaipėdoje, nors čia vykdomos ES numatytos užduotys, o kitur – ne. Jeigu būtų reikėję išsiversti be deginimo, atliekų sutvarkymas Klaipėdos apskrityje būtų dar labiau brangęs. Dumpių regioniniame sąvartyne būtų tekę įrengti naują sekciją, kuri kainuotų ne vieną milijoną litų.

"Dabar, atsiradus atliekų deginimo galimybei, mes savo sąvartyno gyvavimo laiką prailginome dvigubai. O kitų regionų sąvartynai susiduria su atliekų deponavimo problema, ir jiems jau reikia ieškoti vietos naujiems sąvartynams", – tikino Š.Reikalas.

Esą jei atliekų deginimo jėgainės Klaipėdoje nebūtų, "vartų mokestis" vis tiek kiltų. Be to, nedeginant atliekų kiltų baudų grėsmė – nuo kitų metų pradžios ES pradės taikyti sankcijas. Kaip teigia Aplinkos ministerija, jos gali siekti ir po 10 tūkst. litų už 1 netinkamai sutvarkytą toną atliekų. Jei taip atsitiktų, tos baudos realiai kristų ant mokesčių mokėtojų pečių.

"Paradoksalu, kai teigiama, kad "vartų mokestis" kyla dėl to, jog atsirado "Fortum", tačiau Vilniaus atvejis rodo, kad ir ten šis mokestis kyla drastiškai, nors jie neturi atliekų deginimo jėgainės", – konstatavo A.Kasparavičius.

Vilniaus regione – "šaltas dušas"

Ir išties, Vilniaus apskrities savivaldybių dar laukia "šaltas dušas". Nes yra parengti nauji "vartų mokesčio" tarifai, kurie kai kurioms regiono savivaldybėms nuo kitų metų sausio išaugs 10 kartų nuo 9 litų iki 92 litų už toną atliekų.

Projekte teigiama, jog siūlomas naujas "vartų mokestis" apskaičiuotas vadovaujantis prognoziniais duomenimis, kurie paremti 2012 m. bendrovės Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro veiklos rezultatais ir įgyvendinamų projektų poveikio prognozuojamiems rezultatams įvertinimu.

Naujas "vartų mokesčio" tarifo apskaičiavimas paremtas santykiu tarp 2013–2015 m. laikotarpio būtinųjų pajamų ir atliekų kiekių.

Bendrovės sąnaudos 2013–2015 m. prognozuojamos dvigubai didesnės, palyginti su 2012 m., be to, 2016–2017 m. turi būti pradėta eksploatuoti Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno C sekcija, kurios įrengimui reikia 17 mln. Lt investicijų iš bendrovės lėšų.

Savivaldybių kontrolieriai atliko Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro 2012 m. veiklos tyrimą ir nustatė, kad vidutinis "vartų mokestis" turėtų būti 170,40 Lt/t (be PVM).

Auditorių grupės išvados buvo pateiktos Vilniaus regiono savivaldybių merams ir posėdžio metu nutarta, kad vidutinis "vartų mokestis" nuo 2014 m. sausio 1 d. turėtų būti 155,00 Lt/t (be PVM).

Pabrėžtos ir galimos teigiamos ar neigiamos priimto teisės akto pasekmės. Tarp teigiamų įvardijama, kad būtų užtikrinta Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno veikla ir plėtra, skatinama kuo daugiau išrūšiuoti antrinių žaliavų atliekų susidarymo vietose, taupomi sąvartyno resursai, mažėtų aplinkos tarša.

Neigiamos priimto teisės akto pasekmės – atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) didėtų maksimalūs atliekų tvarkymo tarifai.

Kaunas stebi ir viliasi

Kauno regioninių atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas teigė, kad šiuo metu būtinybės didinti sąvartyno "vartų mokestį" dar neturi. Visoms Kauno regiono savivaldybėms šis mokestis yra vienodas – 49,10 litų be PVM.

"Vartų mokestis" turi padengti visas atliekų tvarkymo centro sąnaudas. Kai kurių regionų atliekų tvarkymo centrai didina šį mokestį, nes prasidėjo tam tikrų projektų įgyvendinimas, su tuo susijęs ir mokesčio perskaičiavimas", – teigė K.Balčiūnas.

"Vartų mokestis" esą vienintelis būdas piniginiams srautams valdyti, tai yra tiksliai suskaičiuoti, kiek tonų atliekų patenka į sąvartyną. Kaune irgi turėtų iškilti atliekų deginimo jėgainė. Kol jos nėra, atliekų kiekius čia mėginama mažinti rūšiuojant.

"Verslo plane Kauno regione jau šiais metais turėjo būti 223 tūkst. tonų atliekų. Tačiau gyvenimas rodo ką kita, ta bendra vartojimo krizė turi įtakos atliekų kiekiui. Augimo nėra, todėl jau maždaug trejus metus tas atliekų kiekis yra stabilus", – tikino K.Balčiūnas.

K.Balčiūno teigimu, Kauno regione Kėdainiuose veikia atliekų rūšiavimo linija, ji veikia ne visu pajėgumu ir iš dalies ji pateisina lūkesčius.

Logika nepagrįsti sprendimai

Alytaus regioniniame sąvartyne yra įrengta šiukšlių rūšiavimo linija. Jie su rūšiavimu yra pažengę gerokai toliau nei kiti šalies regionai, tačiau jie buvo pasirengę vežti savo atliekas į "Fortum Klaipėda" jėgainę. Jiems su kelionės išlaidomis tona atliekų kainuotų 200 litų ("Fortum Klaipėda" įkainis yra 97 litai su PVM už toną), bet jiems neleido, nes pagal įstatymus į kitą miestą vežti deginti atliekas negalima.

Tačiau mūsų įstatymai leidžia atliekas vežti deginti į kitą šalį. Lenkijoje viena tona atliekų sudeginimo alytiškiams būtų kainavusi 400 litų.

Pasak Alytaus atliekų tvarkymo centro direktoriaus Algirdo Reipaus, dabar atliekos išrūšiuojamos, bet jų kokybė yra prasta, perdirbimui jos netinka, nes gyventojų atliekų rūšiavimo kultūra yra labai žema. Popieriai persimaišę su maisto atliekomis, sudrėkę, perdirbimui jie nebetinka. Atrinkti įmanoma tik metalą ir stiklą, o plastikas ir popierius virtę viena koše.

Kol kas alytiškiai neturės galimybės vežti degiųjų atliekų į jėgainę Klaipėdoje – nors "Fortum Klaipėda" galėtų sudeginti vos ne dvigubai daugiau atliekų nei planuoja deginti šiais metais.
Šiuo metu "Fortum Klaipėda" atliekas gauna iš Klaipėdos sąvartyno, pramonines atliekas jėgainei tiekia ir kelios regiono įmonės.

KRATC už toną sudegintų atliekų jėgainei moka apie 97 Lt, o susidariusių pelenų 1 t iš jėgainės priima po 120 litų. Sudeginus toną atliekų, susidaro apie 200 kg pelenų.

Manoma, jei jėgainei būtų duotas leidimas deginti atliekas iš kitų regionų, būtų lengviau įveikti ES reikalavimus.

Įsipareigojome mažinti atliekas

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2010 m. į šalies sąvartynus pateko 81 proc., 2011 m. – 66 proc. biologiškai skaidžių atliekų dalis.

2012 m. duomenys rodo, kad ES reikalaujamo 50 proc. rodiklio Lietuvos regionai dar nebuvo pasiekę. Prognozuojama, jog užduotis tikrai įvykdys Klaipėdos regionas – čia atliekos kiek įmanoma išrūšiuojamos sąvartyne, o likusios atiduodamos sudeginti į "Fortum Klaipėda" termofikacinę jėgainę.

Deginimą ES pripažįsta tinkamu atliekų sutvarkymo būdu.

2013 m. į sąvartynus patenkanti biologiškai skaidžių atliekų dalis turi būti ne didesnė nei 50 proc. kiekio, kuris buvo užfiksuotas 2000 m.

Ateityje reikalavimai griežtės – 2020 m. biologiškai skaidžių atliekų kiekis sąvartynuose turi būti ne didesnis kaip 35 proc. Jų neįvykdžius, grės ES sankcijos.

2014–2020 m. atliekų tvarkymo struktūros plėtrai turėtų būti skirta apie 300 mln. Lt ES paramos lėšų.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdybos patvirtinti atskirų savivaldybių "vartų mokesčiai" (su PVM)

Savivaldybė Nuo 2008 iki 2012 m. (Lt/t) 2013 m. (Lt/t) 2014 m. (Lt/t)
Klaipėdos m. 59,52 Lt 88,44 Lt 127,93 Lt
Klaipėdos r. 56,07 Lt 83,77 Lt 135,41 Lt
Neringos 46,20 Lt 70,97 Lt 161,51 Lt
Palangos 54,49 Lt 78,97 Lt 125,57 Lt
Kretingos r. 54,09 Lt 78,97 Lt 122,71 Lt
Šilutės r. 51,13 Lt 77,37 Lt 122,52 Lt
Skuodo r. 45,18 Lt 62,97 Lt 124,14 Lt
(2014 m. įkainiai su didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kai jas eksploatuoja KRATC)

Vilniaus regiono sąąvartyno "vartų mokestis" 

Savivaldybė Galiojančios nuostatos Siūlomos nuostatos

Elektrėnų 65,50 Lt/t (be PVM) 155,00 Lt/t (be PVM)
Šalčininkų r. 43,00 Lt/t (be PVM) 130,69 Lt/t (be PVM)
Širvintų r. 61,90 Lt/t (be PVM) 152,29 Lt/t (be PVM)
Švenčionių r. 9,40 Lt/t (be PVM) 92,29 Lt/t (be PVM)
Trakų r. 82,90 Lt/t (be PVM) 176,29 Lt/t (be PVM)
Ukmergės r. 42,30 Lt/t (be PVM) 129,89 Lt/t (be PVM)
Vilniaus m. 69,60 Lt/t (be PVM) 161,09 Lt/t (be PVM)
Vilniaus r. 51,40 Lt/t (be PVM) 140,29 Lt/t (be PVM)