Senamiestį siekianti atgaivinti miesto valdžia nori sugriežtinti senamiesčio verslininkams suteikiamų nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų tvarką.
Šiuo metu senamiesčio verslininkai lengvatos gali tikėtis kompleksiškai sutvarkę pastato stogą ar fasadą, taip pat tokiu atveju, jei organizuoja įvairias kultūrines veiklas, skatina turizmą.
Vakar Klaipėdos tarybos Finansų ir ekonomikos komitete buvo pateikta informacija dėl savivaldybės suteiktų nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų 2006–2008 metais.
Daugiausiai diskusijų sukėlė lengvatos, suteikiamos už renginių senamiestyje organizavimą.
Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė tvirtino, jog dabar 50 proc. nekilnojamojo turto mokesčio lengvata suteikiama už nesvarbu kokio renginio organizavimą, nekreipiamas dėmesys ir jo sąmatą.
„Turime suformuoti politinę nuostatą šiuo klausimu. Sunku įžvelgti, ar renginys, dėl kurio suteikiama lengvata, naudingas. Jų sąmatų niekas neatskleidžia. Neaiškumų kyla ir dėl lauko kavinių – neaišku, ar išnešti stalai į lauką naudingi verslininkui, ar miestui“, – tvirtino vedėja.
Anot A.Špučienės, daugiausia lengvatų nekilnojamojo turto mokesčiui suteikiama kompleksiškai sutvarkius stogus ir fasadus bei už kultūrinių veiklų vykdymą. Paprastai lengvatas per metus gauna iki 20 įmonių.
Iš viso nekilnojamojo turto mokesčio į miesto biudžetą surenkama apie 25 mln. litų.
Finansų ir ekonomikos komiteto nariai siūlė neatsisakyti šios lengvatos. Pasak jo narės, miesto mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, 100 tūkst. litų per metus biudžeto neišgelbės.
Komitetas siūlė sugriežtinti šių lengvatų skyrimo tvarką: nustatyti, kiek renginių reikia suorganizuoti, kad būtų taikoma lengvata, paprašyti, kad būtų pateikiamos renginių sąmatos.
Suteiktos nekilnojamojo turto lengvatos senamiesčio verslininkams:
2006 m. – 127040 litų / 14 įmonių
2007 m. – 40115 litų / 15 įmonių
2008 m. – 69803 litai / 16 įmonių
Naujausi komentarai