Praėjusią savaitę Seime turėjo būti svarstomi žvejybos kvotų paskirstymo principai Baltijos jūroje, kur aiškinamuosiuose raštuose nevengta žodžio „korupcija“.

Pažeidimai ir atsistatydinimai

Seimui buvo pateikta nagrinėti Žuvininkystės įstatymo pataisa, kuri numatė naikinti pastaruosius dvejus metus vykusią iki teismų atvedusią strimelių ir šprotų skirstymo tvarką Baltijos jūroje. Pagal ją vienai bendrovei teko beveik 76 proc. Lietuvos šprotų ir beveik 78 proc. strimelių kvotų. Kiti žvejai buvo palikti merdėti, varstyti teismų duris ir viltis, kad Lietuvos valdžioje kai kas atsitokės, jog taip skirstyti kvotų negalima.

Ši kvotų skirstymo tvarka buvo įteisinta 2013 m. kovo 15 d. buvusio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymu. Neteisinga kvotų skirstymo tvarka iš dalies lėmė, kad žemės ūkio ministro pareigų atsistatydino V.Jukna, o į Prezidentės Dalios Grybauskaitės "juodąjį sąrašą" patekęs pasitraukė ir žuvininkystės kuratorius Rytis Šatkauskas.

V.Juknos pasirašytas taisykles antikorupciniu požiūriu nepalankiai įvertino Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba, 19 punktą neteisėtu pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neatitinkančias konkurencijos taisykles pripažino Lietuvos konkurencijos taryba. 

Žuvininkystės įstatyme įteisinus naują kvotų skirstymo tvarką, būtų naikinama korupcijos galimybė skirstant žvejybos kvotas, mažinama priešprieša tarp žvejų, sudaryta galimybė sąžiningai konkuruoti, vykdyti bei plėtoti verslą, atsirastų galimybė į rinką ateiti naujiems ūkio subjektams.

Naują pataisą teikė Seimo kaimo reikalų komitetas, kurią pasirašė visi 10 komiteto narių.

Bandė naikinti monopoliją

Žuvininkystės įstatymą buvo siūloma papildyti nauja 17 straipsnio dalimi, kuri vadinosi "Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai".

Kvotų skirstymo pagrindu būtų istorinė žvejybos teisė, apie kurią buvo kalbama nuolat. Bet iki tol bandyta suformuoti vienai bendrovei palankią istorinę teisę skaičiuojant pastarųjų 6 metų žvejybos rezultatus, kai kiti žvejai siūlė vertinti trejus metus.

Pagal Žuvininkystės įstatymo pataisą siūlyta, kad žvejybos įmonės galėtų skaičiuoti atskirų rūšių žuvų sugavimus pagal kiekvienos žvejybos įmonės pasirinktus 3 iš 7 metų, išskyrus 2013 ir 2014 metus. Išmetus pastaruosius dvejus metus iš esmės būtų pripažįstama, kad kvotos buvo skirstomos neteisingai. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Istorinę kvotų dalį numatyta didinti atsižvelgiant į žuvų pardavimą Lietuvoje, gamtą tausojančių laivų ir žvejybos įrankių naudojimą. Kvotų dalis būtų mažinama už sunkius žvejybos tvarkos pažeidimus.

Taip pat siūlyta priimti konkurencijos požiūriu labai svarbią nuostatą, kad vieno ūkio subjekto, įskaitant su juo susijusius asmenis, kiekvienos žuvų rūšies žvejybos dalis negali viršyti 40 proc. nuo visų kvotų. Taip būtų naikinama iki šiol egzistavusi vienos bendrovės monopolija.

5 proc. Baltijos jūros žuvų kvotų buvo numatyta skirti priekrantės žvejams, bet neskirstomi konkrečioms žvejybos bendrovėms. Siūlyta ir tokia naujovė, kad ne mažiau kaip 5 proc. kvotų būtų skirstomi per aukcioną. Tai sudarytų sąlygas į Baltijos jūros žvejybos rinką ateiti naujiems žvejams.

Vyko užkulisinė kova

Buvo siūloma, jog skubos tvarka Seime priimta pataisa įsigaliotų jau gruodžio 15 dieną, kad pagal ją jau būtų galima paskirstyti 2015 metų kvotas.

Tačiau Žuvininkystės įstatymo pataisa Seime nepradėta svarstyti. 46 Seimo nariams balsavus "už", 8 – "prieš" ir 60 susilaikius ji nebuvo įtraukta į darbotvarkę. Už tai, kad žuvininkystėje ir toliau būtų chaosas, balsavo Seimo pirmininkė L.Graužinienė, konservatoriai R.Juknevičienė, A.Kubilius, A.Matulas, J.Razma, V.Stundys, liberalas E.Masiulis ir socialdemokratas A.Sysas.

Situaciją žuvininkystėje žinantys dauguma Seimo Kaimo reikalų komiteto, o taip pat Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narių balsavo už. Kad klausimas nebūtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę susilaikė arba iš esmės prieš pasisakė klaipėdiečiai Seimo nariai E.Gentvilas, I.Šiaulienė ir palangiškis P.Žeimys.

"Kiek žinau dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų Seimo užkulisiuose vyko arši kova. Atskiri Seimo nariai agitavo, kad klausimas nebūtų įtrauktas į darbotvarkę. Lieka neaišku, kodėl Seimas naikina Baltijos jūros žvejus – gyvus žmones, iš kurių atimamas verslas ir paskutinis duonos kąsnis", – klausė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.   

Kvotas skirstys neteisėtai?

Kyla klausimas: o kas toliau, kai Seimas neįtraukė žvejams aktualios įstatymo pataisos į darbotvarkę? Ar didžioji dalis Lietuvos žvejų ir toliau merdės, o viena bendrovė klestės?

Gruodžio 22  dieną Klaipėdoje numatyta rengti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdį. Jame turi būti paskirstytos 2015 metams Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje kvotos: menkių – 3 266 tonos, strimelių  – 4 772 tonos, šprotų – 10 689 tonos, lašišų – 1 486 vienetai.

Veikiausiai kvotos ir toliau būtų skirstomos pagal 2013 m. kovo 15 d. jau nebesančio žemės ūkio ministro V.Juknos įsakymą, kuris prasilenkia su konkurencija, turi korupcijos požymių, pripažintas neteisėtu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.

2013 ir 2014 metais pagal šį įsakymą paskirstytas kvotas žvejai yra apskundę teismams ir tikisi per juos prisiteisti nemenkas sumas pinigų dėl negautų pajamų.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija "Jūros žvejys" Seimui teikė skaičiavimus, kad iki 2013 metų ta viena globojama žvejybos bendrovė panaudodavo 45,6 proc. šprotų ir 51,2 proc. strimelių Lietuvai skirtų kvotų dalį. 2013 m. kovo 15 d. žemės ūkio ministro V.Juknos įsakymu jai suteikus monopolinę teisę, kitų žvejų kvotos „nupjautos“ – apie 30 proc. šprotų ir 27 proc. strimelių. Visų Lietuvos Baltijos jūros žvejų, išskyrus tą vieną, kuris turi valdžios malonę, verslo netektys 2013 metais siekė 4,46 mln. litų, o 2014 metais – 4,49 mln. litų, skaičiuojant už vieną kilogramą šprotų ir strimelių po vieną litą.