Klaipėdos "Carito" senelių globos namuose verda aistros dėl padidėjusio mokesčio. Neįgalų tėvą šioje įstaigoje apgyvendinusi šeima piktinasi klebono elgesiu – esą nepanorusiems mokėti brangiau jis parodė duris. Pats kunigas tvirtina, kad tai globotinio artimieji elgiasi negarbingai ir pabrėžia, kad jų senolis neturi būti išlaikomas kitų gyventojų sąskaita.

Įskaudino žodžiai

Dėl 83 metų neįgalaus senuko globos "Carito" įsteigtuose senelių namuose pasipiktinimą reiškia pensininko dukra, kuri dienraščiui prisipažino, kad jos širdį itin užgavo nepagarbus globos namams vadovaujančio Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigo Viliaus Viktoravičiaus elgesys.

"Paralyžiuoto tėvo globa senelių namuose jau ketverius metus kas mėnesį atsieina po 1,5 tūkst. litų (434, 78 euro). Staiga "Caritas" sumanė pakelti mėnesinį mokestį net 750 litų. Aiškinama, kad nuo šiol mėnuo šiuose namuose kainuos 660 eurų", – dėl pabrangusio mokesčio piktinosi pensininko dukra Laima Jucienė.

Moteris tikino, kad apgyvendindama tėvą globos namuose, su administracija pasirašė sutartį.

"O ji yra ilgalaikė, neterminuota. Klebonas man sakė, kad jis suskaičiavo, kiek kainuoja vieno globotinio išlaikymas per mėnesį, ir tikina, kad viskas pabrango. Tačiau niekas nepaaiškina, kam tie pinigai išleidžiami. Man širdis plyšta. Vos pradėjus aiškintis, išgirdau frazę: "Nepatinka, išeikit ir uždarykit duris", – tikino L.Jucienė.

Moteris svarstė, kad taip paprastai iš globos namų neįgalaus senelio niekas nedrįstų išmesti, jei tik artimieji įteiktų reikalaujamą sumą.

"Tačiau patogiau priimti naują žmogų, senojo atsikračius, kad galėtų pasirašyti kitą sutartį, taikant daug didesnius įkainius", – piktinosi klaipėdietė.

Sutartį pakeis tik teismas

Žodinis konfliktas globos namų vadovo kabinete netrukus gali virsti teisminiu procesu. Privačių asmenų ir "Carito" įsteigtų globos namų buvusios vadovybės pasirašytą sutartį gali nutraukti tik teismas, jei šalims nepavyks susitarti.

"Joje neparašyta, kad sąlygos gali keistis, mokestis – augti. Todėl manau, kad ši sutartis yra pagrindas mums nemokėti daugiau, nei dabar plėšiama", – įtikinėjo moteris.

L.Jucienė mėgino domėtis, kokių sąnaudų reikėtų įkuriant globos namus.

"Aš skaičiavau, kas ir kiek kainuotų. Pati ketinau įsteigti senelių namus. Man atrodo, kad iš žmonių reikalaujama nepagrįstai didelių pinigų", – nuomonę išsakė moteris.

Globos namų vadovas kunigas V.Viktoravičius tikino, kad sutartyje buvę įkainiai jau senokai pasikeitė, o naujas sutartis pasirašė kone visi globotinių šeimų atstovai.

"Tiksliai nepamenu, bet jau prieš dvejus metus buvo pasikeitę įkainiai. Šios moterys nori, kad penkerius metus jų artimasis būtų išlaikomas taikant senojoje sutartyje numatytus įkainius. Tačiau tai yra naudojimasis kitų žmonių sąskaita. Šeima elgiasi negarbingai ir labai negražiai", – nuomonę išsakė klebonas.

Parama nepriklauso

Esą 83-ejų senolis gauna kone 3 tūkst. litų (870 eurų) pensiją, todėl tokioje situacijoje jam nepriklauso jokia valstybės parama.

"Šitos moteriškės norėtų, kad priežiūrai panaudojus 80 proc. jo pensijos, dar ir liktų pinigų. Visi žmonės pasirašė naujas sutartis, o jos nepasirašo, neina į derybas, net telefono ragelio nekelia", – pastebėjo klebonas.

V.Viktoravičius pasakojo, kad senelių globos namų patalpos yra atnaujintos, o tai kainavo nemažus pinigus.

"Kainuoja personalo išlaikymas. Pas mus dirba apie 20 žmonių. Ir mes neturime tiek darbuotojų, kiek norėtųsi, nes tai yra žiauriai dideli pinigai", – apie globos namų išlaikymo sunkumus kalbėjo kunigas.

V.Viktoravičius pripažino, kad trumpalaikis tokių įstaigų finansavimas iš projektinės veiklos neužtikrina jų egzistavimo.

"Tai neužtikrina ilgalaikiškumo ir nuoseklumo. Jei gautume dalelę lėšų, nereiškia, kad po metų jų taip pat gautume. Nejau kas mėnesį sutartis reikės su žmonėmis pasirašinėti? Iš vadinamųjų projektinių lėšų neišgyvensi. Nejau po mėnesio liepsi visiems išsikraustyti, nes nebėra pinigų?" – svarstė globos namų vadovas.

"Šio reikalo nepaliksime"

Paklaustas, ar iš tiesų kalbėdamas su globotinio giminaitėmis parodė klaipėdietėms duris, V.Viktoravičius neišsisukinėjo, sąžiningai pripažino tai pasakęs.

"Taip. O kas belieka, kai iš tavęs tyčiojasi? Buvo aiškinama, kad pasirašyta sutartis, ir malonėkite ją tesėti. O realybę kas įvertins? Pabandykite duonos nusipirkti už tą pačią kainą, kuri buvo prieš penkerius metus", – kalbėjo klebonas.

Tačiau šį pokalbį prisiminusi senelių namuose paralyžiuotą tėvą apgyvendinusi dukra pastebėjo, kad klebono elgesys, jos galva, nebuvo deramas.

"Kaip galima liepti nešdintis žmonėms, kai tėvas tokioje situacijoje? Iš dvasininko pusės tai yra labai negražu. Mes šio reikalo nepaliksime. Tiek metų mokėjome ir nesiginčijome, o štai staiga išgirdome: "Nenori mokėti, eik lauk", – tikino įskaudinta klaipėdietė.

Išlaidos viršija pajamas

Laikinai senelių globos namų direktoriaus pareigas einanti Ana Stirbienė švelnino situaciją, tikindama, kad klebono sakinyje buvo kita mintis.

"Pasiūlė susirasti kur geriau, gal į kokius privačius senelių namus išsikelti? O moteris supyko, esą klebonas ją išvaro. Niekas nevarė, tik pasiūlė pasiieškoti, kur geriau. Tačiau, tiesa, nuo naujųjų metų įkainis nuo 2 050 litų (594,2 eurų), kuris galiojo pernai, pakilo iki 2 277 litų (660 eurų). Taip nutiko todėl, kad globos namams yra privalu gauti licencijas. Todėl teko priimti papildomų specialistų, išaugo išlaidos", – įtikinėjo A.Stirbienė.

Moteris pabrėžė, kad koreguojant globos namų paslaugų įkainius, juos peržiūri savivaldybė.

"Turime pagrįsti kiekvieną litą. O štai vien šildymui skirtos išlaidos padidėjo dvigubai. Anksčiau per mėnesį pastatui šildyti reikėdavo skirti 5 tūkst. litų, o dabar jau tenka pakloti 10 tūkst. litų", – išlaidas skaičiavo A.Stirbienė.

Sauskelnėms taip pat tenka skirti dvigubai didesnę sumą, anksčiau pakuotė kainavo 36, o dabar – 67 litus (skaičiuojant litais).

Globos namai perka tik dalį reikalingų sauskelnių kiekio, tačiau trūkstamu kiekiu senolių artimieji pasirūpina patys.

Sunkumai dėl kylančių kainų

"Mes balansuojame ties riba, kartais mūsų išlaidos didesnės nei pajamos. Per mėnesį įplaukos sudaro 60 tūkst. litų, o vien atlyginimams ir "Sodrai" reikėdavo sumokėti 46 tūkst. Šildymui ir maitinimui likdavo 15 tūkst. litų, o vien šildymui reikia 10 tūkst. litų" – pastebėjo A.Stirbienė.

Per dieną globotinio maitinimui skiriama 10 litų. "Išlyginti" bendrą lėšų stygių pavykdavo tik vasarą, kai nereikėdavo mokėti už šildymą.

"Turime ir tokių gyventojų, kurie iš tiesų neturi lėšų – pensijos siekia 300 litų ir nėra jokių artimųjų. O ši situacija ne ta, kad būtų verta taip piktintis. Į lauką niekas neišmes nė vieno čia gyvenančiojo. Tačiau giminaičiai turėtų suprasti, kad kainos keičiasi. Niekas nenori po teismus vaikščioti. Aš nežinau, kaip teks spręsti šį konfliktą", – atsiduso A.Stirbienė.

Taiko ir išlygų

Senelių globos namų vadovė tikino, kad pasikeitus šeimos turtinei padėčiai, galima kreiptis į įstaigą su prašymu ir mėginti pagrįsti prašymą nemokėti padidintos sumos.

"Žmonės pateikia pažymas ir pagrindžia prašymus. O šie žmonės yra mokūs. Kodėl juos kas nors turi išlaikyti? Kad žmonės yra konfliktiški, tai dar nereiškia, jog reikia taikyti išlygų. Mes sakėme, kad jei nemokės, nutrauksime sutartį. Pirmą kartą susidūrėme su tokia situacija", – patvirtino A.Stirbienė.

Tačiau ji pripažino, kad dar keturi žmonės neturi galimybių mokėti prašomos sumos už išlaikymą šiuose senelių namuose. Iš viso čia dabar gyvena 39 pensininkai. Tačiau malonė nusišypsojo ne Lietuvos piliečiams.

"Na, čia bus "Carito" indėlis į jų gyvenimą. Jų niekas nepriims, jie neturi Lietuvos pilietybės. Nepadėsi juk žmogaus kieme", – aiškino įstaigos administracijos vadovė.