Pradžių pradžia

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje teigiama, kad Kryžiuočių ordino laikais nei lyrikai, nei epui dėmesio nebuvo skiriama. Vyravo Kryžiuočių ordino, Bažnyčios istorijos literatūra.

Iš po sunkių debesų kartais prasiverždavo ir saulės spindulėlis. Rytprūsiuose išliko ordino laikų kūrėjo Hugo von Langensteino (1282–1319) poema "Litauer" ("Lietuvis"). Ji liudija, kad tais laikais Rytprūsiuose gausiai gyveno lietuvių.

Ir vėlesniais laikais Rytprūsių teritorijos dalyje literatūrai skirta ne itin daug vietos. Jei žmonės lietuviškomis pavardėmis, kaip Šimelpenigis, Ostermeyeris ar Milkus, ką nors ir sukurdavo, jų kūriniai nebuvo spausdinami. Tarp publikuojamų kūrėjų vyravo vokiškos pavardės.

Negalima teigti, kad Prūsijos įtakos Lietuvos kultūroje nebuvo. Vertėtų prisiminti, kad pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo "Catechismvsa prasty szadei" 1547 m. 200–300 egz. tiražu pasirodė Karaliaučiuje.

Su Karaliaučiaus kraštu susiję ir kiti Lietuvos raštijos pradininkai Jonas Bretkūnas (1536–1602), Baltramiejus Vilentas (1525–1587), Jonas Rėza (1576–1629), Lazarus Sengstockas (1562–1621).

Nors jų kūryboje vyravo giesmės, laikomasi nuostatos, kad jie padėjo tvirtus pamatus lietuvių nacionalinės literatūros raidai Mažojoje Lietuvoje. Dauguma išvardintų asmenų gyveno, dirbo ir buvo susiję su Karaliaučiumi, kai kurie ir su Tilže.

L.Sengstockas nuo 1598 m. buvo Mėmelio / Klaipėdos Šv. Elžbietos bažnyčios kunigas, tačiau jo kūryba labiau susijusi su Karaliaučiumi. 1604 m. paskirtas Karaliaučiaus lietuvių parapijos klebonu, jis 1612 m. išleido B.Vilento "Evangelijas bei epistolas". Tais pačiais metais išleido ir savo parengtą 151 giesmės su gaidomis giesmyną. Jame buvo giesmės ir iš kitų kūrybingų lietuvių giesmynų: M.Mažvydo (1520–1563), J.Bretkūno, Stanislovo Rapalionio (1485–1545), B.Vilento, Mikalojaus Blotno (1530–1585), Jono Šeduikionio (1528–1598), Simono Vaišnoro (1545–1600) ir kitų. XVI–XVII a. vyravo bažnytinė literatūra.

M.Mažvydas (Vaitkūnas) gimė Žemaitijoje, gyveno Vilniuje, mokėsi Karaliaučiuje, kunigavo ir mirė Ragainėje, bet itin pagarbiai įamžintas Klaipėdoje. Jam 1997 m. Klaipėdoje pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta aikštė, progimnazija, nors nėra tiksliai žinoma, ar M.Mažvydas kada nors iš viso lankėsi anuometiniame Mėmelyje.

Pirmosios lietuviškos knygos leidėjui M.Mažvydui Klaipėdoje dėmesio yra skirta ne mažiau kaip poetui, poemos "Metai" kūrėjui kunigui Kristijonui Donelaičiui (1714–1780), kuris su Klaipėda tiesioginių sąsajų taip pat neturėjo.

Mūza: iš Pervalkos kilusio, Klaipėdoje augusio poeto Simono Dacho pastebėta "Taravos Anikė". "Wikipedia.lt" nuotr.

Poetinis Klaipėdos simbolis

Ryškus senojo Mėmelio kūrėjas buvo iš Pervalkos kilęs Simonas Dachas (1605–1659). Jis laikomas pirmuoju Klaipėdos poetu. Šiame mieste gyveno, mokėsi ir pradėjo kurti eiles iki 14 metų. Nuo 1619 m. jis gyveno Karaliaučiuje, kur mokėsi, vėliau tapo šio miesto universiteto profesoriumi, nuo 1656 m. – jo rektoriumi.

S.Dachas Klaipėdoje lankėsi 1620 m. Jis buvo laikomas vokiečių baroko poetu, bet susijęs su lietuvybe, domėjosi lietuvių kalba, gal netgi ją ir mokėjo. Jo tėvas Simonas ir brolis Johanas dirbo Klaipėdos teisme lietuvių kalbos vertėjais.

Klaipėdiečiams ypač artima ir brangi S.Dacho poema "Taravos Anikė", parašyta 1637 m. Manoma, kad ši itin išgarsėjusi S.Dacho giesmė parašyta Karaliaučiaus klebono A.Neanderio dukters Onos (1615–1689) jungtuvėms su Trempų klebonu Jonu Partatijumi (1610–1646), kuris buvo vienas iš lietuvių raštijos pradininkų.

Šiuo metu Klaipėdoje stovi S.Dachui skirtas paminklas-fontanas "Taravos Anikė". Vaizduojama basa, jauna, graži mergaitė, kuri ištekėjo 17 metų. Yra prielaidų, kad į vestuves pakviestam S.Dachui į akį krito jaunoji Ona, ir jis ją apdainavo "Taravos Anikėje". Paminklas Mėmelyje Teatro aikštėje buvo pastatytas 1912 m., o 1939 m. jis nugriautas, nes ruošta vieta nacistinės Vokietijos fiurerio Adolfo Hitlerio paminklui. 1989 m. "Taravos Anikė" pagal skulptūrėlės kopiją ir nuotraukas atkurta ir vėl sugrąžinta į Teatro aikštę. Taigi vokiečių poetas S.Dachas yra artimas Lietuvai ir Klaipėdai.

Šiandieninėje Lietuvoje gerbiami ir kiti iš Mažosios Lietuvos kilę vokiečių rašytojai, poetai. Hermanas Zudermanas (1857–1928) kilęs iš Macikų šalia Šilutės. Klaipėdos rajone gerbiamas rašytojas, dramaturgas, Priekulės teisėju buvęs Ernstas Vichertas (1831–1902). Žymiausias jo kūrinys – apysakų rinkinys "Šaktarpis", kuris lietuvių kalba išleistas 1929 m., pakartotas 1981 m., o pagal vieną iš apysakų sukurtas filmas "Elzė iš Gilijos".

Įamžinta: paminklas ryškiausiai Mažosios Lietuvos žmones atskleidusiai I.Simonaitytei Priekulėje. "Wikipedia.lt" nuotr.

Įvairūs kūrėjai

Klaipėdos istorikas Jonas Karolis Zembrickis (1856–1919) yra užsiminęs, kad palyginti nedideliame, apie 8 tūkst. gyventojų turėjusiame Mėmelyje XIX a. viduryje gyveno ir kūrė ne mažiau kaip 10 rašytojų ir poetų: Rosenheynas, Besseldtas, Hennesas, Gerdienas, Sommeris, Rehseneris, Rumpelis, Wachteris, Veitas ir Sprengelis. Jie savo kūrinius spausdindavo nuo 1849 m. pradėtame leisti Mėmelio laikraštyje "Memeler Dampfboot" ("Mėmelio garlaivis").

Senajame Mėmelyje buvo ne tik vokiečių, bet ir lietuvių, netgi anglų kilmės rašytojų.

Senajame Mėmelyje buvo ne tik vokiečių, bet ir lietuvių, netgi anglų kilmės rašytojų. Įsimintinas buvusio Mėmelio pirklio Wilhelmo Simpsono ketvirtos kartos palikuonis Willamo Simpsonas (1881–1945). Jis buvo kilęs iš Jurbarko, kur jo protėvis Mėmelio pirklys buvo įsigijęs dvarą. Rašytojas W.Simpsonas tarsi atkūrė giminės istoriją romanuose "Baringai" (1937) ir "Baringų anūkas" (1939). Juose pristatytas Rytprūsių dvarininkų paveikslas.

Ryškūs XX a. pradžios kūrėjai buvo rašytojai Rudolfas Naujokas (1903–1969) ir Evaldas Michaelis Svarsas (1890–1962). Klaipėdos kraštą jie laikė savo gimtine, kūriniuose aprašė jo grožį ir žmones.

Nuo 1926 m. R.Naujokas ėjo laikraščio "Memeler Dampfboot" redaktoriaus pareigas. Jis laikraštyje pristatė rašytojus H.Zudermaną, E.Vichertą, E.M.Svarsą, krašto istoriką J.Zembrickį. Apie krašto žmones jis parengė knygas "Trumpa memelenderių kaimo kronika", "Rytprūsių gyvenimo istorija" ir kt.

E.M.Svarsas kilęs iš Šilutės krašto. Jo keliai vedė į Rusnę, Bismarko pelkes (dabar Žalgirių pelkės), pamario kaimus. Dėmesio jis skyrė ir pajūriui, nes 1908 m. baigęs Klaipėdos karališkąją mokytojų seminariją mokytojavo Nemirsetoje. Jam teko patirti ir karo siaubą. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę, pateko į nelaisvę ir 1914–1920 m. praleido Sibire. Išgyvenimai vėliau buvo sudėti į kūrinius.

Iš dar vėlesnės kartos vokiečių rašytojų, kurie kilę iš Rytprūsių, žinomas Johanesas Bobrovskis (1917–1965) iš Tilžės. Į lietuvių kalba išversti kūriniai "Sarmatijos metas", "Levino malūnas", "Lietuviški portepijonai".

Žymi ir iš Karaliaučiaus kilusi vokiečių rašytoja, eilėraščių, giesmių ir baladžių kūrėja Agnes Miegel (1879–1964).

XX a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje suintensyvėjo  lietuviška kūryba, steigėsi lietuvių kultūros draugijos. Iš tų laikų žinomi iš Mažosios Lietuvos kilę lietuvių kilmės rašytojai Martynas Jankus (1858–1946) su "Memelendiškomis giesmėmis", Kristupas Lekšas (1872–1941), Mikelis Hofmanas (1889–1921), Frydrichas Bajoraitis (1883–1909) ir kiti.

Ir pagaliau Mažosios Lietuvos perlas – Ieva Simonaitytė (1897–1978). Jos romanai "Aukštujų Šimonių likimas", "Vilius Karalius" virto Mažosios Lietuvos krašto pasididžiavimu. Iš Klaipėdos rajono Vanagų kaimo kilusi I.Simonaitytė paliko pėdsaką ir Klaipėdoje, ir Priekulėje.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.