Senos nuotraukos liudija dešimtmečius neblėstančią meilę

Įžymių klaipėdiečių prieš daugelį metų atšoktos vestuvės buvo ir tradicinės, ir išskirtinės. Žinomi uostamiesčio gyventojai pasidalijo svarbiausios savo šventės prisiminimais.

Pyragus vežė karučiu

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius su žmona Nijole vestuves atšoko 1970-aisiais. Jie tuokėsi lapkričio mėnesį, nes, kaip juokavo miesto vadovas, jau nebegalėjo sulaukti vasaros.

Būsimi jaunavedžiai mokėsi toje pačioje mokykloje, tik lygiagrečiose klasėse. Jų draugystė užsimezgė, kai buvo devintokai. Baigę mokyklą abu patraukė į tą patį institutą. Tačiau, norėdama įgyti specialybę, N.Taraškevičienė turėjo studijuoti ketverius, o R.Taraškevičius – penkerius metus.

„Kadangi anksčiau baigiau mokslus, Rimantas išsigando, kad nepabėgčiau, todėl pasipiršo. Prašyti mano rankos jis atvažiavo ir pas tėvus. Tėtis pastatė puslitrį, o mane išsiuntė skinti kiaulėms lapų. Todėl derybose dėl vestuvių net nedalyvavau. Nors labai norėjau tekėti vasarą, tėvas nusprendė, kad reikia tuoktis rudenį, kad nebūtų per anksti“, – prisiminusi juokėsi N.Taraškevičienė.

Jaunavedžiai susituokė Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje, kuris tuo metu buvo Danės gatvėje. Vestuvių puota vyko Juodkrantėje, nes Nijolė yra žvejo dukra ir ten gyveno jos tėvai.

„Dalyvavo labai daug žmonių, nes tuo metu buvo tokia mada, kad į vestuves sueitų visas kaimas. Puota vyko patalpoje, kur moterys žvejams megzdavo tinklus. Ją išplovėme, sutvarkėme ir tris dienas baliavojome“, – smagias akimirkas komentavo R.Taraškevičius.

Pirmosios Klaipėdos poros vestuvės neapsiėjo be kuriozų. Kadangi vaišes ruošė patys, R.Taraškevičiui teko karučiu namie keptus pyragus vežti į vestuvėms skirtą patalpą.

Jaunieji ir porose buvę jų draugai prieš vestuves verandoje patys pešė antis. Būsimų jaunavedžių isterija neištiko ir tuomet, kai likus dienai iki vestuvių susirgo maistą gaminusi šeimininkė.

„Eidama namo ji prisakė mums iškepti rožyčių stalui papuošti ir tradicinių grybukų. Glaistą ant jų prisakė tepti tik iš vištų plunksnų padaryta šluotele. Pirmasis pabrolys naktį nuėjo į artimiausią vištidę. Pasigirdo garsus kudakavimas, visi manė, kad įsisuko lapė. Kai baigėme su grybukais, ėmėmės rožyčių. Jas kepėme iki paryčių, nusideginome rankas. Ir visa tai vyko naktį prieš einant į „zagsą“. Kaip jaučiausi? Matyt, labai norėjau ištekėti, tad nekreipiau dėmesio į miego stygių“, – juokavo N.Taraškevičienė.

Nukonkuravo B.Moisejevą

„Kovo 29-ąją sueis 28 metai, kai šitai moteriai pasisekė gyventi su manimi, o man vargti“, – sveikos ironijos nestokojo dainininkas Simonas Donskovas.

Jis su žmona Irena taip pat tuokėsi Klaipėdoje, Danės gatvėje buvusiame Civilinės metrikacijos skyriuje.

Vestuvių puota, kurioje dalyvavo per 100 žmonių, vyko dabartinės „Neptūno“ salės trečiajame aukšte.

S.Donskovas tuo metu jau buvo žinomas artistas, todėl jo vestuvėse netrūko įžymių veidų. Pirmasis pabrolys buvo maestro Vytautas Kernagis, piršlys – aktorius Vytautas Paukštė.

Tačiau tai, kad S.Donskovas yra dainininkas, labai nepatiko jo būsimai uošvei. „Prisimenu, kaip vestuvių dieną uošvė bijojo, kad prie „zagso“ manęs nelauktų būrys merginų, nes tuomet esą nebūčiau vedęs jos dukters“, – juokėsi S.Donskovas.

Pagal jo ir būsimos žmonos Irenos pažinties istoriją būtų galima sukurti serialą. S.Donskovas tuo metu koncertavo su garsiąja „Nerija“, o Irena buvo pučiamųjų orkestro „Trimitas“ šokėja.

Pirmą kartą pamatęs Ireną S.Donskovas iškart jai pasakė, kad mergina taps jo žmona. „Atrėžiau, kad taip niekada nebus. Po to susitikome praėjus metams, kai koncertavome Kaliningrade. Simonas kažkokiems jūreiviams pasakė, kad tą vakarą susižadėjome. Svečiai nuklojo stalus taip, kad jie lūžo, o aš turėjau vaidinti sužadėtinę“, – maloniais prisiminimais dalijosi I.Donskovienė.

Lemiamas lūžis įvyko 1980 metais. Tuomet Irena su „Trimitu“ rengėsi pasirodymui Maskvoje vykusių vasaros olimpinių žaidynių atidaryme.

„Buvau Vilniuje, nes iš ryto turėjo atvažiuoti speciali komisija vertinti mūsų pasirodymą. Tačiau vakare sulaukiau mašinos su švyturėliais. Man pranešė, kad Simonas yra Marijampolėje ir jam prastai su širdimi. Nulėkiau pas jį, tačiau, pasirodo, jis buvo tik gerai padalyvavęs. Tačiau pasilikau padėti išsiblaivyti“, – neslėpė moteris. S.Donskovo teigimu, toks būsimos žmonos poelgis įrodė, kad Irena jį myli. „Aplink ją sparną rėžė Borisas Moisejevas. Regis, net buvo nuvažiavęs pas jos tėvus rankos prašyti. Todėl užbėgau už akių ir pirmas pasipiršau“, – pusiau rimtai, pusiau juokais pasakojo S.Donskovas.

Tapo 1000-ąja pora

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo Jono Sąlygos ir jo žmonos Jolantos vestuvės buvo iškirtinės jau vien todėl, kad jie tapo tūkstantąja tų metų jaunavedžių pora.

Santuoką Jonas ir Jolanta Sąlygos Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo 1990-aisiais per Jonines.

Vestuvių pokylis vyko Gargžduose – Jolantos gimtajame mieste. Anot J.Sąlygos, vestuvių puotoje dalyvavo tik artimiausi giminaičiai ir poros draugai, todėl šampano taures už jaunavedžius kėlė 35 žmonės.

„Tačiau vestuvės buvo labai šaunios, laikėmės visų tradicijų. Nešiau nuotaką per tiltą, žmona vystė lėlę, daužėme lėkštę ir skaičiuodami šukes spėjome, kiek turėsime vaikų. Vestuves šventėme tris dienas. Kaip dabar prisimenu – niekam neleidau šokdinti nuotakos“, – pasakojo vyriausiasis gydytojas.

J.Sąlyga teigė, kad nuotaiką šiek tiek temdė tik tai, kad visą vestuvių dieną lijo. Paklaustas, ar nebijojo prietaro, kuris neva reiškia, kad jei per vestuves lyja, šeimyninį gyvenimą lydės ašaros, pašnekovas tikino, kad tai jų negąsdino.

„Lietaus debesis kartkartėmis išvaikydavo mūsų karštos širdys. Be to, mes vadovavomės kitu prietaru. Esą jei kuriam nors iš jaunavedžių nepatinka katės, tai per vestuves lis. Mano žmona išties nemėgsta kačių“, – tikino J.Sąlyga.

Nuotakai – kremplenas

Anglų kalbos mokytoja Dalia ir sunkiosios atletikos treneris, olimpinės rinktinės strategas Bronislavas Vyšniauskai drauge gyvena jau beveik 34 metus.

„Bronius buvo gera partija. Jis tada plaukė į jūrą prekybiniais laivais, mūvėdavo džinsus ir turėjo dviejų kambarių butą“, – juokavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja dirbanti D.Vyšniauskienė.

Porą supažindino B.Vyšniausko pusbrolis. Iki vestuvių jie draugavo metus. „Dabar jau sunkiai bepamenu tą įsimylėjimo jausmą, bet draugės sakė, kad skraidžiau“, – neslėpė pašnekovė.

Būtų gal ir anksčiau apsivedę, bet Dalios mama neleido. Ji primygtinai liepė merginai baigti trečią Pedagoginio instituto kursą.

Vestuvės vyko 1974 metų liepą Liolių kaime Kelmės rajone, mat abu jaunavedžiai buvo kilę iš to paties krašto.

„Bronius man parvežė tada labai madingos krempleno medžiagos atraižą, buvau labai puošni jaunamartė. Vestuvės vyko kaip priklauso. Per tiltą mane nešė, piršlį korėme, buvo daug Broniaus draugų senbernių, mano draugių studenčių. Tą dieną ir lijo, ir saulė švietė, taip, kaip ir gyvenime būna. Ir dar Broniaus senelis su savo neišsenkančiu šmaikštumu neleido liūdėti“, – tuoktuvių dieną prisiminė D.Vyšniauskienė.

Vestuvės – per šalčius

Klaipėdoje žinoma žurnalistų Gintaro ir Giedrės Vaičekauskų pora neseniai atšventė penkioliktąsias vestuvių metines.

Jie susituokė 1992 metų gruodžio 30 dieną. „Buvo labai linksma. Vieną dieną šventėme vestuves, o kitą sutikome Naujuosius“, – prisiminė G.Vaičekauskienė.

Paklausta, kodėl nesituokė vasarą, kai oras kur kas palankesnis, pašnekovė juokavo, kad abu su Gintaru nenorėjo būti tokie kaip visi.

„Tačiau tuokėmės tikrai ne iš reikalo“, – šypsodamasi patikino žurnalistė. Norėdama išsiskirti iš kitų, nuotaka pasirinko ir netradicinius drabužius. Ji atsisakė ilgos puošnios baltos suknios, o pasidabino kukliu švarkeliu ir mini sijonu.

Pora tuoktuves šventė Preiloje, nes ten gyveno G.Vaičekausko tėvai. Vestuvėse dalyvavo patys artimiausi žmonės.

„Vestuvės buvo kuklios, paprastos ir labai romantiškos. Tačiau buvo labai šalta. Atrodė, kad yra 30 laipsnių šalčio, todėl kai ėjome fotografuotis prie jūros, sustipome tikrąja šio žodžio prasme“, – apie savo tuoktuves pasakojo G.Vaičekauskienė.

Dalyvavo ir sūnus

Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė ir tame pačiame teatre dirbantis koncertmeisteris Zigmas Brazauskas kartu jau aštuoniolika metų.

Penkerius metus pora gyveno nesusituokusi, tad kai žavioji dainininkė ir koncertmeisteris sumanė oficialiai įteisinti šeimą, vienas pagrindinių svečių vestuvėse buvo jų penkiametis sūnus.

„Tai buvo gruodžio 10-oji – žvarbus ir lietingas trečiadienis. Santuokų rūmuose tik pasirašėme dokumentus, jokių iškilmių. Tik mes ir artimiausi žmonės“, – prisiminė klaipėdiečiams gerai žinoma solistė.

Moteris tikino, kad teatro jai užtenka darbe. Todėl kasdieniame gyvenime abu su vyru siekia privatumo. Tad nebuvo nei pūstos suknios, nei piršlių, nei kitų lietuviškoms vestuvėms būdingų apeigų.

Tiesa, jaunoji vilkėjo puošnų baltą kostiumėlį, jaunavedžiai važiavo prie jūros ir, kaip įprasta, paplūdimyje iššovė putojančio vyno butelio kamštį.