Niūrų rudenį, žvarbią žiemą bei neišraiškingą pavasarį pajūryje įdomesniu ketina paversti Vytauto V.Landsbergio kuriamas ir Palangoje svajojantis įsikurti šešėlių teatras. Būsimieji aktoriai ketina metus praleisti Gruzijoje, kur ryšiu su stebuklingu anapusiniu pasauliu persmelktas menas turi gilias šaknis.

Lipdo aktorius ir asmenybes

Daugelis esame išsaugoję vaikystės prisiminimus apie rankomis kuriamus šešėlių personažus: kiškį, lojantį šunį, barzdotą senį ar plasnojantį paukštį. Nedaugelis žino, kad tokie ir daug įdomesni personažai gali tapti visą valandą trunkančio spektaklio herojais.

Svajonę apie šešėlių teatrą ėmęsis įgyvendinti teatro ir kino režisierius V.V.Landsbergis nuo rugsėjo kas antrą savaitę praleidžia Klaipėdoje.

Per du atrankos turus surinkęs dvylikos aktoriais norinčių tapti jaunuolių kursą, dabar jis juos vadina tiesiog vaikais. Iš ką tik mokyklą baigusių aštuoniolikmečių kurso vadovas lipdo plastiškus, išmintingus, jautrius ir daugybę dalykų išmanančius aktorius.

"Turiu utopinę laimės viziją, susijusią su Palanga. Šešėlių teatro viziją pristačiau Palangos merui bei savivaldybės atstovams. Atrodo, kad jie susidomėjo. Juk kurortinės vietovės Lietuvoje rudenį, žiemą ir pavasarį vegetuoja. Kultūrinio centro idėja su vaikų stovyklomis, teatrų gastrolėmis ir šešėlių teatru būtų labai patraukli, – svajonėmis dalijosi V.V.Landsbergis. – Šešėlių teatras dirba su fonograma ir ji yra tik apvaidinama. Tai reiškia, kad galima visą spektaklį turėti ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų ar kita kalba, priklausomai, iš kokių šalių turistai yra atvykę. Toks teatras gali tapti lietuviškos kultūros ambasadoriumi. Visiškai unikaliu būdu pasaulio žmonės galėtų sužinoti apie mūsų tautos legendas, tikėjimus, istorijas."

Iki šiol Lietuvoje nebūto teatrinio reiškinio kūrėjas supranta, kad drauge su studentais jis dar turės įrodyti, jog po trejų ar ketverių metų taps tikru teatru ir kurs įdomius spektaklius. V.V.Landsbergis ketina prašyti pajūrio kurortą tapti mecenatu anksčiau, nei gims toks teatras.

Savi pinigai – dėstytojams

O kol kas būsimieji šešėlių teatro aktoriai kasdien intensyviai dirba. Septyni jų studijuoja nemokamai, kitiems teks krapštyti tėvų pinigines, nes už metus studijų reikės pakloti per 11 tūkst. litų.

Iš Klaipėdos universiteto (KU) jie gauna tai, ką savo studentams duoda sostinėje studijuojantys būsimieji aktoriai: studijuoja teatro istoriją, mokosi vokalo, scenos kalbos, kūno plastikos, judesio, ritmo pajautimo, diskutuoja apie filosofiją, žiūri filmus, analizuoja civilizacijos istoriją.

Pats V.V.Landsbergis yra filologas, todėl nori, kad studentai pažintų ir rašytinę lietuvių kultūrą, moderniąją lietuvių poeziją, žada kviestis rašančius autorius.
Kiekvieną paskaitą kurso vadovas pradeda liaudies dainomis. Jo įsitikinimu, kiekvienas kultūringas, save Lietuvos piliečiu laikantis žmogus turėtų šį tą išmanyti apie savo šaknis, o folkloras ir yra gyvoji šių šaknų gija.

Be privalomų bei į programą įtrauktų paskaitų, kurso vadovas papildomai kviečiasi įdomius žmones. Pats V.V.Landsbergis prasitarė laisvą nuo darbo Klaipėdoje savaitę koncertuojąs ir taip uždirbąs pinigų ne tik savo gausiai šeimai išlaikyti, bet ir mokymo programoje nenumatytų lektorių pagalbai apmokėti.

Su Gruzija suartino karas

Pirmą kartą V.V.Landsbergis pamatė šešėlių teatrą daugiau nei prieš du dešimtmečius Gruzijoje studijuodamas kino režisūrą. 1991 metais prasidėjus karui, užsienio studentams buvo patarta išvažiuoti, tikėta, kad netrukus jie galės grįžti. Tačiau buvę bendramoksliai grįžo su savo darbais į šią šalį tik prieš penkerius metus. Tada jie vėl susitiko ir su profesionalaus šešėlių teatro vadovu profesoriumi Gela Kandelaki, kuris labai myli Lietuvą ir lietuvius.

"Kai pamatėme, ką daro gruzinų teatras, buvome apstulbę ir sužavėti, mums tiesiog "stogus nurovė". Kai grįžau į Lietuvą, su Gela palaikėme ryšį. Mažajame teatre su studentais pradėjome repetuoti spektaklį "Berniukas ir žuvėdra" pagal mano apysaką. Jo sceninė išraiška buvo susijusi su šešėlių teatru. Paprašiau G.Kandelaki pagalbos, nes nemokėjau to daryti. Pusantrų metų važinėjome mes pas jį, jis – pas mus", – pasakojo V.V.Landsbergis apie pažintį su Gruzijos šešėlių teatro korifėjumi.

Spektaklis buvo beveik baigtas, kai aktorių grupė iširo. V.V.Landsbergis prisipažino pajutęs didelį alkį kurti šešėlių teatrą ir begalinį norą užsiauginti kartą būtent tokiam teatrui. Tada jis kreipėsi į G.Kandelaki klausdamas, ar šis sutiktų padėti mokant studentus, jei pavyktų rasti galimybę surinkti grupę norinčiųjų išmokti vaidybos šešėliais.

G.Kandelaki atsakė, kad dėl Lietuvos padarys viską ir visada, nes mūsų šalis buvo viena iš nedaugelio valstybių, kuri Gruziją palaikė karuose su Rusija.

KU priėmė su džiaugsmu

Kai V.V.Landsbergis pirmą kartą pakalbino KU Menų fakulteto Teatro katedros vedėją Danutę Vaigauskaitę, ji netikėtą idėją kurti šešėlių teatro kursą priėmė su džiaugsmu.

"Kai kreipiasi tokie talentingi žmonės kaip V.V.Landsbergis ir dar su tokiomis įdomiomis idėjomis, aš visada esu labai atvira. Mano akimis, Lietuvos jaunimui perteikti Gruzijos šešėlių teatro patirtį yra fantastiškas sumanymas. Pati esu gruzino žmona ir tą kultūrą gerai pažįstu. G.Kandelaki sukurtas šešėlių teatras yra tikrai unikalus, o jo noras pasidalyti su Lietuva šia patirtimi yra nuostabi galimybė mums, nes Lietuvoje nieko panašaus nėra", – argumentavo apsisprendimą įsileisti į KU dar vieną būsimų teatralų būrį D.Vaigauskaitė.

Dabar kurso vadovas stengiasi derėtis su universiteto administracija, kad būtų atpiginta studijų kaina. Galbūt finansinę naštą padės palengvinti mecenatai.

"Teatro katedrai vadovauju 23 metus, per tą laiką mačiau daug beprotiškų idėjų. Esu žmogus, kuris nesiima projektų, jei nemato rezultato. Aš net neabejoju, kad šešėlių teatras gyvuos, nes jis turi milžiniškas perspektyvas ir galimybes nedidelėmis sąnaudomis garsinti ir reprezentuoti mūsų kultūrą. Kai po kelerių metų Lietuvos publika pamatys kelis jų spektaklius, gali prasidėti savotiška konkurencija, kam prisiimti garbę būti jų mecenatais", – tryško optimizmu D.Vaigauskaitė.

Panašu, kad ir visi dvylika studentų tiki savo sėkme. Grupės seniūnė Eglė Matulytė pasakojo jau pajutusi ryšį su bendramoksliais, juos siejantis ypatingas bendras siekis, suteikiantis jėgos ir užsispyrimo.

Reikia stipraus stuburo

Laikas parodys, ar visi dvylika studentų taps šešėlių teatro aktoriais.

Kurso vadovas nenustebtų, jei trečdalis studentų nubyrėtų, jau vien todėl, kad tai fiziškai labai sunkus darbas. Kai kuriems jaunuoliams gali tiesiog neišlaikyti krūvių stuburas. Reikia ypatingo pasirengimo, kad pusę ar net visą valandą aktorius galėtų dirbti iškeltomis rankomis.

"Pamatysime, kiek ištvers, kol kas jie susitvarko su užduotimis. Matau, kad bendruomeniškumo dvasia atsiranda. Kai dirbi su šešėliais, visą laiką nesidairai į partnerį, žiūri į savo paties rankų kuriamą šešėlį, turi turėti labai gerą nuojautą, ką kitas daro, – apie teatro specifiką kalbėjo jo kūrėjas. – Jeigu jie netaps aktoriais, taps intelektualiais žmonėmis, o tai galbūt yra net svarbiau."

Šešėlių teatro spektaklį pastatyti užtrunka dvejus metus. Kol sukuriami personažai, kol jie pradeda judėti, šiuolaikiniais terminais sakant, 3D formatu, į visas puses: profiliu, priekiu, nugara, skraidyti, ropoti, nardyti, reikia laiko.
Mačiusieji tokius spektaklius teigia, kad patiria savotišką stebuklo įspūdį.

Planas – neapsijuokti

Artimiausias šešėliukais dažnai vadinamo kurso planas – jau šį gruodį kelioms dienoms nuskristi į Gruziją. V.V.Landsbergis nori, kad studentai pamatytų tikslą, kurį kol kas tik įsivaizduoja. Galbūt ši viešnagė ne vienam jų padės galutinai apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo.

"Mums reikia dar daug ko išmokti ir be Gruzijos mes to nepadarysime", – tikino V.V.Landsbergis.

Todėl esama plano kitąmet visus mokslo metus praleisti Gruzijoje. Visiškai aišku, kad bus nelengva rasti pinigų šiam planui įgyvendinti.

Šiemet kursas sieks susipažinti, atsirinkti medžiagą, apsispręsti, ką galės parodyti lietuviškojo šešėlių teatro krikštatėviui Gruzijoje G.Kandelaki. Veikiausiai kursiniu darbu taps spektaklis pagal lietuvių mitologiją.