Parlamentaras pažymi, kad valstybė prisiima ilgalaikius įsipareigojimus dirbtinai finansuoti iškastinio kuro vartojimą, o visas terminalo išlaikymo išlaidas užkrauna Lietuvos gyventojams, užuot šia našta pasidalijusi su kitomis Baltijos šalimis.

"Nesu nei prieš terminalą, nei prieš valstybės norą jį įsigyti. Esu prieš tai, kokiomis priemonėmis tai daroma. Mes galime metų metus diskutuoti dėl mažareikšmių dalykų, tačiau šimtamilijoninius projektus "palaiminame" per kelias savaites.

Sąmoningai ar ne, bet Vyriausybė įstūmė šį Seimą į tokią situaciją, kai per 3 savaites parlamentarai yra verčiami įvertinti, apsvarstyti ir pritarti projektui, pagal kurį valstybės vardu prisiimami beveik 300 mln. eurų įsipareigojimai 25 metams.

Į vieną katilą kažkodėl suplakamos net 2 paskolos – 135 mln. eurų vadinamajai SGD saugumo dedamajai užtikrinti ir 160 mln. – terminalo išpirkimui. Jei pirmąją paskolą skubama užsitikrinti vien tam, kad priešrinkiminiais metais būtų galima pasigirti, jog beveik 18 proc. yra sumažinta dujų kaina, tai antrąja paskola yra užkraunami šimtamilijoniniai įsipareigojimai net nebe mūsų vaikams, o anūkams.

Nesu nei prieš terminalą, nei prieš valstybės norą jį įsigyti.

Vis dėlto didžiausias paradoksas yra tai, kad Lietuva tai daro žinodama Europos Komisijos sprendimą iki 2050 m. turėti klimatui neutralią ekonomiką Europos Sąjungoje, tačiau, nepaisant to, vis tiek keliasdešimčiai metų apsiima dirbtinai finansuoti iškastinio kuro vartojimą, užuot investavusi į atsinaujinančią energetiką", – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys E. Gentvilas.

Parlamentaras pabrėžė, jog praktika parodė, kad dabartinis SGD terminalas Lietuvos ekonomikai yra per didelis. Neįgyvendinta liko idėja turėti regioninį – visoms Baltijos valstybėms skirtą ir visų trijų šalių solidariai finansuojamą terminalą.

"Pastarojo laikotarpio SGD terminalo eksploatavimas atskleidė neūkišką Vyriausybės požiūrį – terminalo išlaikymas užkrautas šalies gyventojams ir verslui, o Lietuvos mokesčių mokėtojų subsidijuojamomis paslaugomis mielai naudojasi verslą darantys kaimynai latviai bei estai. Seimas su valstybės garantija leidžiantis nusipirkti iš esmės Lietuvai per didelį terminalą ilgiems metams tik įtvirtina tokią nelygiavertę verslo aplinką", – pastebi E.Gentvilas.

Seimo narys atkreipė dėmesį į neargumentuotą skubą – trūks plyš valstybės garantijas paskoloms gauti dar šiais metais, kai realiai pinigų SGD terminalo išpirkimui reikės tik 2025 m.

Parlamentaras taip pat laiko skandalinga aplinkybę, jog "Klaipėdos nafta" iš anksto dirbtinai didina būsimo pirkinio kainą.

"Kas galėtų paneigti, jog Vyriausybės skuba dėl paskolų susijusi su tuo, kad stambius infrastruktūrinius projektus Europoje finansuojantys bankai artimiausioje ateityje tiesiog nebeskolins iškastinio kuro projektams? Apie tai, beje, jau yra viešai pranešę Europos rekonstrukcijų ir plėtros bei Europos investicijų bankai. Tą gali padaryti ir dabartinis Vyriausybės partneris terminalo įsigijimo projekte Šiaurės investicijų bankas.

Dar skandalingiau yra tai, kad verslo plane dėl galimo terminalo įsigijimo konsultantai "Klaipėdos naftai" rekomendavo skolintis iki 140 mln. eurų, tačiau jau po kelių savaičių Vyriausybė į savo teikiamą projektą Seimui įrašė 160 mln. eurų sumą. Kodėl planuojamos išlaidos terminalui pirkti staiga pabrango 20 mln. eurų ir apie kokią strategiją derantis dėl kainos galima kalbėti, kai pardavėjas iš anksto žino, kad valstybė pirkiniui jau rezervavo 160 mln. eurų?" – klausė liberalas E. Gentvilas.